Kuomet 2014 metų rugsėjo 4 dieną Aukščiausiojo Teismo Konstitucinė taryba kai kuriuos 2008-aisiais priimto Religijų įstatymo straipsnius paskelbė antikonstituciniais, religijos laisvės ribos Kirgizijoje prasiplėtė. Jehovos liudytojams atsivėrė galimybė įregistruoti savo veiklą ir pietinėse šalies srityse. a

Nepaisant šio nutarimo, Valstybės religinių reikalų komitetas ir toliau atsisako tai padaryti, motyvuodamas, jog, kol parlamentas priims atitinkamas pataisas, 2008-ųjų metų Religijų įstatymas lieka galioti. Todėl, nors tokia pat religinė veikla Kirgizijos šiaurėje įteisinta, šalies pietuose liudytojai diskriminuojami ir jų veikla ribojama. b

Kai 2014 metų birželio 30 dieną Naryno mieste (Kirgizijos pietryčiai) 46 metų Žildyz Žumalijeva laisvalaikiu apie savo tikėjimą kalbėjosi su kaimynais, pareigūnai moterį areštavo ir apkaltino skleidžiant neįregistruotos religinės organizacijos mokymus. c Nuo pat Kirgizijos nepriklausomybės paskelbimo tai pirmas kartas, kai liudytojus imta persekioti už religinę veiklą.

Gavęs apeliacinį skundą, Naryno apygardos teismas 2014 metų rugpjūčio 5 dieną peržiūrėjo Žumalijevai iškeltą bylą. Kad išsiaiškintų, kas yra Jehovos liudytojai ir ką jie skelbia, teisėjai uždavė daug klausimų. Apsvarstęs argumentus už ir prieš, teismas bylos nagrinėjimą atidėjo, kol paaiškės, kaip bus vykdomas Konstitucinės tarybos sprendimas.

Po kurio laiko Naryno apygardos teismas peržiūrėjo šią bylą ir, neradęs jokių administracinės teisės pažeidimų, pripažino, kad visi piliečiai turi teisę išpažinti savo religinius įsitikinimus. Remdamasis Konstitucinės tarybos sprendimu, teismas pareiškė, kad Jehovos liudytojai Kirgizijoje yra registruoti visos šalies mastu. Taip pat buvo panaikintas ankstesnis nuosprendis, tačiau kaltintojas padavė apeliacinį skundą, motyvuodamas tuo, jog Konstitucinės tarybos sprendimas baudžiamosioms byloms netaikytinas. 2014 metų gruodžio 24 dieną Aukščiausiasis Teismas skundą atmetė ir paliko galioti Naryno apygardos teismo nutartį, pagal kurią Žumalijeva išteisinama ir pripažįstama jos teisė skleisti savo religinius įsitikinimus kitiems.

2013 metais dėl tariamų nusikaltimų, kuriuos padarė Oksana Koriakina ir jos mama Nadežda Sergijenko, savo tikėjimo idėjas skleisdamos kitiems, joms buvo paskirtas namų areštas. Tai buvo pretekstas Jehovos liudytojus apkaltinti užsiimant nelegalia religine veikla. Valdžios atstovai teigė, jog, nebūdami įregistruoti kaip vietinė religinė organizacija, Jehovos liudytojai negali viešai propaguoti savo tikėjimo.

2014 metų spalio 7 dieną Ošo apylinkės teismas abi moteris išteisino ir pareiškė, jog dėl daugybės tardytojų padarytų klaidų Koriakina bei Sergijenko baudžiamojon atsakomybėn buvo patrauktos vien dėl to, kad yra Jehovos liudytojos.

Kaltintojas įteikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Ošo teismo sprendimą ir bylą grąžinti tardytojų klaidoms ištaisyti, kad Koriakina bei Sergijenko būtų teisiamos antrą kartą. Kai apeliacinis teismas kaltintojo prašymą atmetė, šis kreipėsi į Kirgizijos Aukščiausiąjį Teismą. Bylos nagrinėjimas buvo numatytas 2015 metų kovo 3 dieną. Liudytojai tikisi, jog Teismas palaikys teisingumą.

Vienas Jehovos liudytojas, dalyvavęs teismo posėdyje nagrinėjant Žumalijevos bylą, pasakė: „Jau nuo 1998-ųjų jaučiame vietos pareigūnų spaudimą, nes Naryne nesame teisiškai įregistruoti. Dabar Aukščiausiajam Teismui priėmus šiuos nutarimus, tikimės, kad pagaliau mums bus leista teisiškai įsiregistruoti.“

Jehovos liudytojai nekantriai laukia įregistravimo Naryne, Oše ir visoje pietinėje Kirgizijoje, nes tada galės netrukdomai garbinti Dievą. Jei šalis laikysis aukštesniojo teismo sprendimų, jos piliečių teisės į religijos laisvę prasiplės.