2022-ųjų kovą suėjo 75 metai nuo Jehovos liudytojų veiklos įteisinimo Naujojoje Zelandijoje. 1947 m. kovo 7 d. broliai Neitanas Noras, Miltonas Henšelis ir Čarlzas Kleitonas, pirmasis Gileado mokyklą baigęs misionierius Naujojoje Zelandijoje, parlamento rūmuose atsiėmė dokumentus, patvirtinančius, kad Jehovos liudytojų veikla oficialiai įregistruota. Šiandien šalyje tarnauja apie 14 500 skelbėjų, uoliai garsinančių gerąją naujieną.

Žinia apie Karalystę Naująją Zelandiją pasiekė 1898-aisiais. Nuo to laiko skelbėjų skaičius nuolat augo. Katalikų Bažnyčia buvo nepatenkinta tuo, kad mūsų leidiniuose atskleidžiamos tiesos iš Biblijos, todėl ėmė kurstyti neapykantą prieš Jehovos liudytojus. 1940 m. spalio 24 d. vyriausybė mūsų veiklą uždraudė. 1941 m. gegužės 8 d. parlamentas šį draudimą pakoregavo: broliams leista rengti sueigas ir užsiimti evangelizacija, tačiau jie negalėjo naudotis mūsų leidiniais, tik Biblija. 1945 m. kovo 29 d. draudimas buvo visiškai panaikintas ir skelbimo darbas vėl suklestėjo. Vos per dvejus metus skelbėjų skaičius išaugo 40 procentų – šalyje gerąją naujieną skelbė net 659 broliai ir sesės.

1947-aisiais išvykęs į pasaulinę evangelizacijos kelionę brolis Noras nutarė nuvykti ir į Naująją Zelandiją. Būtent tada jis ir apsilankė parlamento rūmuose.

Netrukus po to, kai Jehovos liudytojų veikla Naujojoje Zelandijoje buvo įteisinta, Velingtone duris atvėrė ir šalyje atliekamą darbą organizuoti ėmė filialas. Pirmuoju filialo tarnu buvo paskirtas brolis Robertas Lazenbis.

Vėliau savo ataskaitoje apie Naująją Zelandiją brolis Noras parašė: „Kad filialas gerai funkcionuotų, visi pasiruošę imtis naujų užduočių ir paklusti gaunamiems nurodymams.“

1947 m. kovo 8–9 d. broliai Noras ir Henšelis sakė kalbas specialiame suvažiavime, surengtame Velingtono rotušėje. Popietinė dalis vyko netoliese esančiame koledže. Renginyje dalyvavo beveik 500 brolių ir sesių.

Sesė Beril Tod, kuriai tuomet buvo 17, prisimena: „Tai buvo pats didžiausias suvažiavimas, kokiame buvau dalyvavusi. Visi labai džiaugėmės, kad mus aplankė brolis Noras.“ Tarp pasikrikštijusių per šį suvažiavimą buvo brolis Klaidas Kentis, vėliau tarnavęs Naujosios Zelandijos filialo koordinatoriumi.

1947 m. kovo 10 d. dar 300 žmonių susirinko paklausyti brolių Noro, Henšelio ir Lazenbio kalbų Oklande. Brolis Noras matė, kad Naujojoje Zelandijoje laukia daug darbo. Jis sakė: „Esu tikras, kad čia reikės dar daug nuveikti. Šioje teritorijoje nusimato didelis augimas.“

Brolis buvo teisus. Per ateinančius 8 metus skelbėjų skaičius šalyje kasmet paaugdavo vidutiniškai po 18 procentų. 1955-aisiais čia buvo jau 2519 Jehovos liudytojų, o 1989-aisiais skaičius perkopė 10 000.

Labai džiaugiamės, kad Jehova padėjo mūsų broliams Naujojoje Zelandijoje įtvirtinti teisę skelbti gerąją naujieną (Filipiečiams 1:7).