Maikas Jalalas ir Natali Saadai yra mažos Jehovos liudytojų bendruomenės Palestinoje nariai. Nors yra teisėtai susituokę, jie negali gauti santuokos liudijimo. Tik visai neseniai didelėmis pastangomis jiedu gavo gimimo liudijimą savo sūnui Andre. Saadų pora ne išimtis. Kitos liudytojų poros susiduria su ta pačia problema. Kadangi liudytojai Palestinoje nėra teisiškai pripažinti, valdžia nesuteikia jiems teisinio Asmens statuso.

Saadus Izraelyje sutuokė Jehovos liudytojų įgaliotas tarnas. Tačiau Vidaus reikalų ministerija Palestinoje atsisakė registruoti santuoką, nes Jehovos liudytojai čia nėra teisiškai pripažinta religija. Kadangi valdininkai tokios santuokos nepripažįsta ir joje gimusius vaikus laiko nesantuokiniais, Vidaus reikalų ministerija atsisakė juos registruoti. Saadų šeima ir kiti liudytojai atkakliai mėgina šią neteisybę ištaisyti.

2014 metais Vidaus reikalų ministerija reagavo į prašymus įregistruoti vaikus. Saadai jaučia palengvėjimą, kad Andre (gimęs 2012 metų sausio 30-ąją) pagaliau gavo asmens dokumentą. Majos Žasmin, Lauros ir Kristiano tėvai (visi nuotraukoje viršuje) irgi yra dėkingi, kad Vidaus reikalų ministerija išsprendė klausimą dėl gimimo liudijimų jų vaikams, įvardindama juos „krikščionimis“.

Tie vaikai dabar turi tapatybės dokumentus ir naudojasi tokiomis pačiomis teisėmis kaip ir kiti piliečiai. Jų tėvai gali kartu su vaikais pereiti valstybių sienas ir leisti juos į mokyklą.

Nepaisant šio teigiamo poslinkio, valdžia atsisako išduoti santuokos liudijimus Saadų šeimai ir dar septynioms liudytojų poroms. Dėl to jie patiria diskriminaciją, nes visuomenė juos laiko sugyventiniais.

Dėl tokio valdžios nepripažinimo sutuoktiniai turi kiekvienas atskirai mokėti mokesčius ir turėti atskiras banko sąskaitas. Prireikus skubios medicinos pagalbos, sutuoktinis neturi teisės spręsti gydymo klausimų. Jeigu vienas iš sutuoktinių miršta, jo antroji pusė su vaikais negali paveldėti mirusiojo turto. Šeimos negali palaidoti savo artimųjų laikydamosi krikščionių tikėjimo. Jiems tenka laidoti juos islamiškose kapinėse, vietose, kurios skirtos ne musulmonams.

2010 metų rugsėjį Jehovos liudytojai padavė prašymą Palestinos valdžiai dėl jų teisinio pripažinimo. Daugiau nei dvejus metus negavę jokio atsakymo, liudytojai kreipėsi į Aukščiausiąjį Teismą Ramaloje. Dėl neesminių priežasčių 2013 metų spalį teismas prašymą atmetė.

Nuo tada liudytojai šiuo klausimu toliau imasi teisinių veiksmų ir dėl to buvo susitikę su atitinkamais valdžios pareigūnais. Tačiau valdininkai nenori kalbėtis ir trukdo pasiekti susitarimą.

Jehovos liudytojų advokatas Filipas Brumlis pasakė: „Jehovos liudytojai Ramaloje ir jos apylinkėse gyvena jau beveik šimtą metų. Jie yra dėkingi valdžiai, kad leidžia jiems laisvai rinktis į sueigas. Tačiau religinė diskriminacija, kliudanti teisiškai pripažinti Jehovos liudytojus, neturi užkirsti kelio jų pagrindinėms žmogaus teisėms.“

Jehovos liudytojai yra dėkingi, kad Palestinos valdžia ėmėsi veiksmų įtvirtinti jų teisę dėl Asmens statuso ir išsprendė gimimo liudijimo klausimą. Sutuoktinių poros, šiuo metu neturinčios santuokos liudijimo, nepraranda optimizmo, jog valdžios pareigūnai išspręs tuos klausimus ir galiausiai pripažins jų religiją.