2022-ųjų rugsėjo 1-oji Jehovos liudytojams visame pasaulyje buvo ypatinga diena – po netrumpos pertraukos mes vėl grįžome prie tarnybos po namus. Entuziazmo įkvėpė ir tai, kad visą mėnesį vyksta speciali kampanija, kurios metu siūlome žmonėms studijuoti Bibliją. Dauguma brolių ir sesių su nekantrumu laukė tarnybos po namus – vieniems tai buvo grįžimas prie gerai pažįstamo liudijimo būdo, kitiems tokia tarnyba buvo kažkas naujo. Nors 2023-ieji tarnybiniai metai tik prasidėjo, iš įvairių šalių jau sulaukėme įdomių atsiliepimų. Štai keletas jų.

Rugsėjo 2-ąją Nikolė ir Tina, dvi sesės iš Pėtershageno (Šiaurės Reino-Vestfalijos žemė) skelbė viename daugiabutyje, tačiau nieko nerado namie. Sesėms benueinant, joms šūktelėjo jauna moteris. Ji pasakė, kad nespėjo atidaryti durų, ir pakvietė skelbėjas užeiti vidun. Kambaryje ant stalo sesės pamatė gerokai nuskaitytą Biblijos „Naujojo pasaulio“ vertimą. Moteris papasakojo, kad prieš trejus metus gyveno Italijoje ir iš Jehovos liudytojų gavo šią Bibliją. Per pandemiją ji persikraustė į Vokietiją ir ryšys su liudytojais nutrūko. Sesės su moterimi apsikeitė kontaktiniais duomenimis ir pakvietė apsilankyti sueigoje. Po dviejų dienų moteris su savo dviem vaikais atėjo į Karalystės salę. Su ja buvo pradėtos Biblijos studijos.

Manuelis ir Karol Gastelumai tarnauja specialiaisiais pionieriais mamių kalbos teritorijoje. Tarnyboje jie sutiko malonią moterį ir ši pakvietė juos užeiti į namus. Moteris nebuvo girdėjusi, kad Dievas turi vardą, taigi Manuelis ir Karol parodė jai knygos Džiaukitės gyvenimu amžinai 4 pamoką „Dievas – kas jis?“ ir ėmė ją aptarinėti. Kai jie perskaitė Izaijo 42:8, moteris be galo nustebo pamačiusi Jehovos vardą savo Biblijoje.

Ji net ėmė verkti ir skelbėjams pasakė supratusi, kad neužtenka tik turėti Bibliją – reikia ją skaityti ir pagal ją gyventi. Kai jie užbaigė pamoką, moteris nuoširdžiai padėkojo skelbėjams ir pasakė, kad tuo, ką šiandien sužinojo, būtinai pasidalins su savo vyru. Manuelis ir Karol susitarė su ja pratęsti pokalbius apie Bibliją kitą kartą.

Skelbdami po namus Jokohamos mieste brolis ir sesė Nukamoriai paskambino per telefonspynę. Atsiliepė moteris. Skelbėjai prisistatė ir paminėjo, kad yra Jehovos liudytojai. Šeimininkė paprašė luktelėti ir netrukus atidarė jiems duris. „Labai laukiau, kada Jehovos liudytojai pas mane ateis“, – pasakė ji.

Moteris papasakojo, kad prieš kurį laiką ėmė studijuoti Bibliją Nagasakio mieste. Per pandemiją ji atsikraustė į Jokohamą ir studijas tęsė per programą Zoom. Prieš kelias dienas studijas jai vedusi skelbėja pasakė: „Rugsėjį vyks speciali kampanija. Pamatysi, kas nors iš Jehovos liudytojų tave aplankys. Tuomet galėsi paprašyti, kad studijas tau vestų gyvai.“ Šeimininkė negalėjo atsistebėti, kad liudytojai pas ją užėjo taip greitai. Ji paprašė, kad skelbėjai su ja studijuotų Bibliją, ir pasakė, kad norėtų lankyti mūsų sueigas.

Kai Jehovos liudytojų pora pasiūlė vienai moteriai Biblijos studijas, ši pasakė, kad prieš daugelį metų studijavo Bibliją ir net lankė sueigas, tačiau vėliau kontaktas su liudytojais nutrūko. Moteris pripažino, kad negyveno pagal Biblijos normas, todėl atnaujinti ryšį su liudytojais jai buvo gėda. Apie tai kalbėdama ji ėmė verkti. Skelbėjai perskaitė jai Psalmyno 10:17 ir patikino, kad Jehova jos neužmiršo. Jie taip pat pagyrė moterį, kad ji nori klausyti Jehovos. Moteris sutiko atnaujinti studijas ir pasakė, kad 16-metis jos sūnus irgi norėtų daugiau sužinoti apie Bibliją.

Kai rytojaus dieną skelbėjai sugrįžo, moteris su sūnumi jų jau laukė. Kartu jie aptarė 1 pamoką iš brošiūros Džiaukitės gyvenimu amžinai. Sutuoktiniai pakvietė juos į sueigą savaitgalį ir jie atėjo. Moteris su sūnumi pasiryžę tęsti Biblijos studijas ir toliau lankyti sueigas.

Prieš pirmą kartą eidamas skelbti po namus po tokios ilgos pertraukos, brolis vardu Ramonas meldėsi Jehovai, kad sutiktų žmogų, kuris norėtų išgirsti gerąją naujieną. Kai paskambino į pirmas duris, jas nedrąsiai pravėrė moteris. Ramonas tik pasisveikino ir trumpai prisistatė, o moteris iškart pasakė: „Jūs net neįsivaizduojat, kaip šito laukiau! Prašiau Dievo, kad pas mane ateitumėt.“

Moteris papasakojo, kad prieš kelerius metus bendravo su Jehovos liudytojais ir net lankė sueigas. Tačiau vėliau persikėlė kitur ir ryšys su liudytojais nutrūko. Ramonas jai paminėjo, kad per pandemiją skelbimas po namus buvo laikinai sustabdytas. Paskui perskaitė Psalmyno 37:29 ir paaiškino, kaip vyksta Biblijos studijos. Moteris mielai sutiko studijuoti Bibliją. Ramonas pasirūpino, kad ją aplankytų viena mūsų sesė.

Ramonas sako: „Įsitikinau, kad Jehova ir angelai išties veda mus pas tuos, kurie nori išgirsti gerąją naujieną.“

Skelbdama Kentukio valstijoje sesė Ketlin Tompson prie vieno namo pastebėjo pašto dėžutę, ant kurios buvo užrašytos Biblijos eilutės, taip pat kieme esantį užrašą „Jėzus tave myli“. Sesei pabeldus į duris, atidarė moteris. Ketlin prisistatė ir paaiškino, kad dėl COVID-19 pandemijos Jehovos liudytojai kurį laiką negalėjo aplankyti žmonių gyvai, tad stengėsi juos padrąsinti ir paguosti kitaip – rašė laiškus, skambino. Sesė šeimininkės pasiteiravo, kaip laikosi ji ir jos šeima. Moteris papasakojo, kad per pandemiją neteko tėčio, ir pasakė: „Gavau jūsų laiškus. Jaučiu, kad per jus manimi pasirūpino Dievas – suteikė man tai, ko reikėjo, ir tada, kada reikėjo.“ Ketlin išreiškė užuojautą dėl patirtos netekties ir parodė moteriai 2 pamoką iš brošiūros Džiaukitės gyvenimu amžinai. Kartu jos perskaitė pamokoje nurodytas Biblijos eilutes, ypač dėmesį atkreipė į tas, kuriose kalbama apie prikėlimo viltį. Moteris negalėjo sulaikyti ašarų ir pasakė, kad šiandien kaip tik suėjo metai nuo tėčio mirties. Moteris Ketlin davė savo kontaktinę informaciją ir sutiko, kad sesė ją aplankytų. Kiek vėliau Ketlin nuo jos gavo tokią žinutę: „Ačiū jums. Šiandien man išties reikėjo tokio padrąsinimo!“

Akivaizdu, kad Jehova dosniai laimina atnaujintą tarnybą po namus ir specialią rugsėjo mėnesio kampaniją. Esame tikri, kad sulauksime puikių rezultatų! (Jono 4:35)