Pandemijos metu Jehovos liudytojų bendruomenės visame pasaulyje sueigas rengia virtualiai, pasitelkę šiuolaikines technologijas. Tačiau kai kuriose šalyse prieiga prie interneto yra labai ribota, todėl broliams reikia įdėti daug pastangų, kad neapleistų dvasinės veiklos įpročių ir kartu laikytųsi saugumo reikalavimų dėl COVID-19. Štai keletas pavyzdžių iš Afrikos.

Malavyje daugelis brolių ir sesių neturi interneto, taigi negali naudotis programa Zoom. Kad skelbėjai sueigų nepraleistų, vietinis filialas kas savaitę bendruomenių vyresniesiems mobiliuoju ryšiu nusiunčia sueigų įrašus. O vyresnieji tais įrašais pasidalija su savo bendruomenės skelbėjais.

Tačiau Čaro bendruomenės, kurioje tarnauja 28 skelbėjai, situacija dar keblesnė. Tenykščiai broliai ir sesės gyvena kalnuotoje vietovėje, netoli Malavio ežero. Kalnai blokuoja mobiliojo ryšio signalą, todėl kuris nors bendruomenės vyresnysis turėdavo keliauti daug kilometrų, kur ryšys stipresnis. Parsisiuntęs sueigos įrašą, brolis grįždavo atgal, apkeliaudavo visus kalnuose gyvenančius skelbėjus ir persiųsdavo jiems failus Bluetooth ryšiu.

Neseniai vyresnieji padarė nuostabų atradimą. Jie išsiaiškino, kad pagauti pakankamai stiprų mobiliojo ryšio signalą galima daug arčiau namų – Malavio ežere! Nusiyrę tolyn į ežerą, kiek atokiau nuo kalnų, broliai be trukdžių gali parsisiųsti sueigų įrašus. Taigi jiems nebereikia keliauti didelių atstumų.

Šiaurvakarinėje Mozambiko dalyje atokiose vietovėse įsikūrusios bendruomenės taip pat neturi prieigos prie interneto. Todėl rajono prižiūrėtojai jas „lanko“ telefonu. Kadangi padaryti bendro konferencinio skambučio dažniausiai neįmanoma, rajono prižiūrėtojai atskirais telefonais vienu metu paskambina kelioms šeimoms. Pasidėję visus telefonus priešais save, sako kalbas auditorijai anapus ragelio.

Kai kurie skelbėjai gyvena itin nuošaliai ir jų namų mobilusis ryšys nepasiekia. Artėjant sueigai, jie išeina gaudyti ryšio – vaikštinėja po krūmynus tol, kol signalas atsiranda. Tada toje vietoje atsisėda ir išklauso programą.

Rajono prižiūrėtojas Johanė Vinjas sako: „Daugelis brolių ir sesių deda visas įmanomas pastangas, kad tik galėtų dalyvauti sueigose. Dėl to net per pandemiją jie lieka dvasiškai stiprūs.“ Brolis Karlosas Kortazao, irgi tarnaujantis rajono prižiūrėtoju, sako: „Jaučiame didelę vienybę. Atrodo, kad mes vis dar renkamės Karalystės salėje – drauge giedame, komentuojame. Akivaizdu, kad jokia pandemija nesutrukdys Jehovai aprūpinti savo tarnų dvasiniu maistu.“ (Palygink su Jono 21:17.)