Nors siaučiant pandemijai mūsų bendratikiai stengiasi kiek įmanoma apsaugoti save ir kitus, kai kuriuos iš jų ši mirtina liga pakirto (Mokytojo 9:11). Deja, dėl COVID-19 visame pasaulyje gyvybę prarado jau 872 mūsų brangūs broliai ir sesės. Bendratikiai stengiasi palaikyti ir paguosti gedinčius (1 Korintiečiams 12:26). O svarbiausia, visi kliaujamės Jehova, teikiančiu mums savo ramybės, kaip rašoma Filipiečiams 4:7.

Viena mūsų sesė, kuriai šiuo metu labai reikia paguodos, – Hančen Unucer, specialioji pionierė iš Bolcano (Šiaurės Italija). Liūdna, bet 2020-ųjų kovo 28-ąją nuo koronaviruso mirė jos vyras, mūsų brolis Manfredas Unuceris. Jis specialiojoje visalaikėje tarnyboje praleido beveik 58, o jo žmona beveik 54 metus. Jiedu 25 metus dirbo rajono priežiūros darbą. Laidotuvių kalbos, transliuojamos vaizdo ryšiu, klausėsi apie 1000 mūsų brolių ir sesių iš įvairių šalių.

Hančen Unucer sako: „Esu labai dėkinga bendratikiams. Jie nei valandėlei nepaliko manęs vienos. Jaučiau jų begalinę meilę. Jie rūpinosi mano emocinėmis, dvasinėmis ir fizinėmis reikmėmis. Myliu visus savo brolius ir seses.“

Bendratikių palaikymą jaučia ir kita gedinti sutuoktinių pora, Marija Chosė Monkada ir jos vyras Darvinas. Jie tarnauja kečujų kalba šnekančiųjų teritorijoje, Ekvadoro kalnuose. Marijos Monkados mamą, mūsų sesę Fabiolą Santaną Chordan (56 metų), tarnavusią reguliariąja pioniere, pakirto koronavirusas. Deja, po šešių dienų nuo tos pačios ligos mirė ir Marijos tėtis, Rikardas Chordanas (60 metų), ėjęs patarnautojo pareigas Praderos bendruomenėje Gvajakilyje. COVID-19 sirgo ir du Marijos broliai; laimei, jie pasveiko.

Netekties sukrėsta mūsų sesė norėjo leistis į keturių valandų kelionę, kad pabūtų su šeimos nariais, palaikytų juos ir padėtų organizuoti laidotuves. Tačiau pasimeldę, abu su vyru nusprendė, kad keliauti į Gvajakilį nebūtų išmintinga. Su giminaičiais jie bendravo vaizdo ryšiu. Marija pasakoja: „Susitikdami su artimaisiais, būtume rizikavę savo ir kitų sveikata.“

Savaime suprantama, mūsų sesę kamavo „didžiulis skausmas ir nerimas“, bet jiedu su vyru neapleido dvasinių įpročių ir „be paliovos meldėsi Jehovai, prašydami jo vadovavimo“. Taip pat ruošėsi paminėti Jėzaus mirtį ir į šį renginį kvietė Biblijos studijuotojus. Be to, jie skaitė Biblijos ištraukas apie paskutines Jėzaus tarnystės žemėje dienas, skelbė gerąją naujieną laiškais, dalyvavo savo bendruomenės sueigose vaizdo konferenciniu ryšiu. Devyni Marijos Monkados giminaičiai sutiko išklausyti Jėzaus mirties minėjimo programą ispanų kalba.

Mūsų sesė toliau pasakoja: „Labai malonu, kad Biblijos studijuotojai, pasitelkę elektroninius įrenginius, pažiūrėjo kalbos transliaciją, nors jiems tai nebuvo lengva. Taip pat džiaugiausi matydama prisijungusius mano šeimos narius, gyvenančius kitose šalyse.

Kad ir kokios sunkios būtų mūsų aplinkybės, tai, ką mums teko patirti, rodo: geriausias būdas įveikti skausmą – toliau tarnauti Jehovai. Tuomet jis mus laimins.“

Mūsų pasaulinė brolija liūdi drauge su tais, kurie per pandemiją neteko artimųjų. Mes ir toliau už juos melsimės. Laukiame to meto, kada Jehova panaikins visa, kas kelia skausmą, kaip antai ligas, ir prikels mirusius savo ištikimus tarnus (1 Korintiečiams 15:21, 22).