2020-aisiais pasaulį sudrebino COVID-19 pandemija, be to, įvairiose šalyse siautė daug stichinių nelaimių. 2020 tarnybiniais metais humanitarinei pagalbai teikti Jehovos liudytojai skyrė daugiau darbo ir lėšų, nei kada nors anksčiau. Visame pasaulyje buvo suformuota 950 suvirš pagalbos komitetų. Juose triūsę broliai susidūrė su neeiline problema – dėl pandemijos pagalbos darbus reikėjo dirbti laikantis ypatingų saugumo reikalavimų. Prie darbų prisidėję broliai ir sesės sako, kad tai sustiprino jų tikėjimą. Trumpai prisiminkime, kokias nelaimes praėjusiais metais mūsų bendratikiams teko ištverti.

2020 tarnybiniais metais mūsų bendratikiai visame pasaulyje nukentėjo nuo 126 galingų audrų, o tai 11,5 procento daugiau nei 2019 tarnybiniais metais. Dauguma audrų sukėlė potvynius ar purvo nuošliaužas.

Filipinus nusiaubė daugybė tropinių ciklonų. Nemažai skelbėjų buvo priversti evakuotis.

Nigerijoje smarkios liūtys nuniokojo javus – vieną pagrindinių mūsų brolių pragyvenimo šaltinių.

Pietų Korėja daug žalos patyrė dėl užsitęsusio musoninių liūčių sezono.

Daugelyje vietovių įsiplieskė dideli miško gaisrai. Kai kur jie buvo didžiausi per visą šalies istoriją.

Kai kuriose šalyse išdegė milžiniški plotai teritorijos, net keli šimtai tūkstančių hektarų.

Jungtinėse Valstijose miško gaisrai, pavyzdžiui, nuniokojo daugiau nei 400 000 hektarų ploto.

Nuo miško gaisrų nukentėjo ir mūsų broliai Australijoje.

Iškart po nelaimių broliai ima organizuoti pagalbos darbus. Dėl pandemijos būtina laikytis tam tikrų saugumo reikalavimų, kad tiek pagalbą teikiantiems, tiek nuo nelaimių nukentėjusiems bendratikiams sumažėtų tikimybė užsikrėsti.

Brolis Chan Čchan Chi, dirbęs viename pagalbos komitete Pietų Korėjoje, pasakoja, kokių priemonių buvo imtasi siekiant apsaugoti brolius ir seses: „Kas rytą tikrindavome kiekvieno temperatūrą, vieni nuo kitų palaikėme atstumą, ribojome darbuotojų skaičių, atskirai pietaudavome ir pertraukaudavome, prieš darbą ir po jo dezinfekuodavome savo įrankius.“

Nemažai mūsų bendratikių buvo priversti palikti savo namus ir laikinai glaustis kitur. Brolis Krisas Šaira dirbo pagalbos komitete, kuris rūpinosi nukentėjusiaisiais nuo miško gaisrų vakarinėje JAV pakrantėje. Brolis sako: „Atidžiai žiūrėjome, kiek žmonių kiekvienuose namuose apgyvendiname. Laikėmės duotų nurodymų dėl COVID-19.“

Daugelyje vietovių dėl įvestų keliavimo apribojimų ir kitokių saugumo reikalavimų prisidėti prie pagalbos darbų galėjo ribotas skaičius žmonių. Brolis Filipsas Akinduras, dirbęs pagalbos komitete Nigerijoje, pasakoja: „Daugiausia sunkumų mums kilo todėl, kad valdžia neleido laisvai keliauti iš vienos vietos į kitą. Buvo nelengva rasti pakankamai savanorių.“

Brolis Kim Džun Chjongas, taip pat darbavęsis pagalbos komitete Pietų Korėjoje, pasakoja, su kokia nuostata broliai kibo į darbus: „Kadangi dirbome iš meilės Dievui ir savo bendratikiams, labai stengėmės saugoti savo ir kitų sveikatą. Nors ir teko imtis papildomų atsargos priemonių, darbus dirbome su džiugia dvasia.“

Matydami, kad nepaisant papildomų rūpesčių pagalbos darbai vyksta sklandžiai, broliai ir sesės sustiprino savo tikėjimą.

Štai jau minėtas brolis Chan Čchan Chi iš pradžių nerimavo, ar pavyks per 24 valandas surinkti pakankamai darbuotojų ir pradėti pagalbos darbus. „Vos per kelias valandas padėti pasisiūlė šimtai brolių ir sesių iš visos šalies, – sako brolis. – Supratau, kad nerimavau visai be reikalo. Norinčių buvo tiek daug, kad kai kuriems tiesiog nebeliko darbo. Mačiau, kad pats Jehova buvo su mumis. Mane tai labai padrąsino.“

Brolis Bredas Beneris iš Hondūro pasakoja, kaip jis jautėsi padėjęs bendratikiams, nukentėjusiems nuo uraganų: „Streso tikrai buvo, tačiau džiaugiausi, kad būtiniausių dalykų – maisto, pastogę ir dvasinį pastiprinimą – mūsų broliai ir sesės gavo. Savo akimis mačiau, kad nei pandemija, nei du uraganai neužgesino mūsų brolijos meilės.“

O štai ką sako brolis Alkinas Dajagas, padėjęs pagalbos komitetui Filipinuose: „Visa ši patirtis mane įtikino, kad Jehova gali suteikti mums neįprastai didelės galios ir išminties, kad atliktume mums pavestus darbus.“ (Palygink su 2 Korintiečiams 4:7.)

Norime nuoširdžiai padėkoti visiems filialams, pagalbos komitetams ir daugybei kitų brolių ir sesių, prisidėjusių prie pagalbos darbų. Stipri jų meilė ir dosnios aukos padėjo nukentėjusiems bendratikiams ištverti sunkias dienas (1 Tesalonikiečiams 1:3).