2021 tarnybiniais metais dėl besitęsiančios pandemijos pionierių tarnybos kursai pirmą kartą vyko virtualiai. Mokiniai labai džiaugėsi, kad nepaisant visų kliūčių kursai buvo surengti, ir uoliai stengėsi juose dalyvauti. Tolesniuose pasakojimuose išgirsime, su kokiais sunkumais kursų dalyviai susidūrė ir kaip Jehova padėjo juos įveikti.

Sesė Mijeko Jošinari iš Japonijos reguliariąja pioniere tarnauja jau 30 metų (nuotrauka straipsnio pradžioje). Sesei sunkokai sekasi naudotis išmaniaisiais įrenginiais, be to, ji prastai mato, tačiau vis tiek pasiryžo dalyvauti kursuose vaizdo konferenciniu ryšiu. Mijeko sako: „Savo komentarus užsirašiau didelėmis raidėmis, kad galėčiau lengvai juos perskaityti. Per kursus Jehova su meile mane padrąsino ir sustiprino.“

Sesė Anita Kariuki gyvena Kenijoje, netoli Nairobio esančiame Tikos mieste. Kad išsilaikytų ir galėtų pionieriauti, ji yra atidariusi nuosavą kosmetologijos kabinetą. Tačiau norėdama dalyvauti kursuose sesė visai savaitei turėjo savo verslą uždaryti. Iš pradžių Anita dėl to labai nerimavo, bet galiausiai suprato, kad turi visiškai pasitikėti Jehova. „Karštai meldžiausi Jehovai, palikau tą reikalą jam ir tiesiog tęsiau savo tarnybą“, – pasakoja sesė. Savaitgalį prieš kursus Anitai pavyko padengti beveik visas išlaidas, jai pritrūko tik maždaug 25 eurų. Vis dėlto sesė verslą uždarė ir kursuose dalyvavo. Trečiadienį po paskaitų Anitai paskambino viena klientė ir pasakė, kad tuoj grąžins skolą. Tai buvo būtent tokia suma, kokios Anitai reikėjo likusioms išlaidoms padengti.

Sesė Loren Madrigales gyvena Hondūre, Joro mieste. Ta vietovė smarkiai nukentėjo nuo uraganų Etos ir Iotos. Loren šeimos namas buvo gausiai apsemtas, viskas buvo padengta maždaug metro storio purvo sluoksniu. Šeima neteko beveik viso savo turto. Tuo metu, kai Loren gavo kvietimą dalyvauti kursuose, jie laikinai glaudėsi kitur. Aišku, sulaukusi kvietimo sesė apsidžiaugė, tačiau abejojo, ar iki kursų pradžios jie spės išvalyti namus. Loren prisimena: „Valyti pradėdavome anksti ryte ir baigdavome vėlai vakare. Ir taip diena po dienos. Buvau pervargusi. Neturėjau jėgų kursams ruoštis, todėl pasakiau broliams, kad negalėsiu dalyvauti.“ Loren savo jausmus išsakė Jehovai. Didelei jos nuostabai, likus vos kelioms dienoms iki kursų pradžios, pagalbos komitetas pasisiūlė padėti atlikti valymo darbus. Taigi Loren atsirado daugiau laiko pasiruošimui ir jai pavyko dalyvauti kursuose iš savo namų.

Brolis Spenseris Stešas su žmona Aleksandra tarnauja pionieriais Klivlande (Ohajo valstija, JAV). Iki kursų likus nebedaug laiko, našlaujantis Spenserio tėtis Robertas buvo paguldytas į ligoninę. Pora nežinojo, ką daryti – dalyvauti kursuose ar ne. Tėtis ragino juos kursų nepraleisti. Deja, likus vos porai dienų, jis mirė. Nors ir skaudama širdimi, Spenseris su Aleksandra kursuose dalyvavo, praleido tik pirmąją dieną. Jiems labai padėjo karštos maldos. Spenseris sako, kad širdyje jiedu jautė ramybę, nes pasielgė pagal tėčio norą. Jis priduria: „Laukiame meto, kai galėsime jam pasakyti, kad kursuose dalyvavome. Būtinai pasidalinsime su juo įdomiomis mintimis. Esame labai dėkingi bendramoksliams ir dėstytojams už nuoširdų palaikymą.“

Brolis Čun Da Sikas iš Pietų Korėjos pastaruosius dešimt metų gyvena slaugos namuose. Po insulto jis liko dalinai paralyžiuotas ir dabar yra neįgaliojo vežimėlyje. Jau ir anksčiau jis bandė dalyvauti pionierių kursuose, tačiau dėl silpnos sveikatos neištverdavo ilgiau vienos dienos. Gavęs kvietimą dalyvauti kursuose internetu, brolis be galo apsidžiaugė. „Buvau toks dėkingas broliams už šį sumanymą, kad vos sulaikiau ašaras. Jei ne šitoks sutvarkymas, niekada nebūčiau kursuose dalyvavęs. Esu labai laimingas“, – sako brolis.

Brolis Edis El Bajė su žmona Šeriz gyvena Australijoje, Naujojo Pietų Velso valstijoje. „Pastebėjau, kad mano tarnyba pasidarė monotoniška. Tarnyboje dalyvavau reguliariai, bet mano uolumas buvo prigesęs“, – pasakoja Šeriz. Kaip jai padėjo pionierių kursai? Ji sako: „Pamačiau, kad yra tiek daug sričių, kuriose galiu daryti pažangą netgi dabartinėmis aplinkybėmis.“

O štai Edžio pasisakymas: „Kursai buvo tarsi stiprus paties Visagalio apkabinimas. Jis tarsi patapšnojo man per petį ir pasakė: „Taip ir toliau. Aš su tavimi, aš tave myliu, tu man rūpi.“

Ateityje numatyta ir daugiau virtualių pionierių kursų. Esame išties dėkingi Jehovai, kad nepaisant įvairių sunkumų jis ir toliau mus lavina. Iš visos širdies pritariame Jobo žodžiams: „Tik pagalvok, kokia galybė Dievo! Kas kitas gali taip pamokyti kaip jis?“ (Jobo 36:22).

Žemiau esančiose nuotraukose pamatysite kursų dalyvius ir dėstytojus iš kitų šalių.