Nemažai Jehovos liudytojų, norėdami padėti savo vaikams atlaikyti iškilusius sunkumus, naudojasi straipsniais, publikuojamais svetainės jw.org skiltyje „Žinios“.

Sesė Fumiko Takehara iš Japonijos šiuos straipsnius aptaria kartu su savo 12-mečiu sūnumi Naokiu. Jie atsispausdina straipsniuose esančias bendratikių nuotraukas ir pasikabina jas ant sienos. „Maldose minime juos vardais, – sako Fumiko. – Žinodami, kad Jehova suteikia savo tarnams džiaugsmo net kalėjime, ir patys pasijaučiame geriau. Matome, kokie laimingi yra mūsų broliai. Jų pavyzdys padeda mano sūnui likti Jehovai ištikimam mokykloje.“

„Kasdien tikrinu, ar į svetainę neįkėlė naujų straipsnių“, – sako du sūnus auginantis Kilankas Zanu iš Dramblio Kaulo Kranto. Pranešimus apie mūsų bendratikius jis su šeima dažnai aptaria per dvasinio ugdymo vakarą. Brolis sako, kad visai šeimai, įskaitant ir septynerių metų sūnelį Matiją, labai naudinga patyrinėti persekiojamų bendratikių istorijas.

Matijas iš pradžių bijojo paliudyti savo klasiokams. „Tačiau po vieno šeimos vakaro, – pasakoja Kilankas, – Matijas garsiai pasakė: „Aš nebijau skelbti!“

Brolis Holmsas Simatupangas iš Indonezijos su dukromis aptarė du straipsnius apie jaunuolius, taip pat gyvenančius Indonezijoje, kurie buvo išmesti iš mokyklos už atsisakymą atiduoti pagarbą vėliavai.

Holmsas sako: „Mūsų dukros patiria panašius išbandymus. Iš mokytojų ir bendraklasių jos dažnai jaučia spaudimą pagerbti vėliavą, giedoti himną, dalyvauti įvairioje religinėje veikloje. Dėl tokių sunkumų kurį laiką jos net bijojo eiti į mokyklą.“

Brolis tęsia: „Kai su dukromis aptarėme tuos straipsnius, jos ėmė jaustis drąsiau. Dabar jos yra pasiruošusios paaiškinti savo poziciją. Be to, anksčiau dukros labai bijojo, kad jas pašalins iš mokyklos, tačiau dabar pernelyg dėl to nebesijaudina.“

Sesė Leidi Neri Pasos iš Brazilijos sako: „Kai mūsų sūnui Pedrui buvo vos penkeri ar šešeri metai, mokykloje jis jau turėjo paaiškinti, kodėl nešvenčia gimtadienių.“ Kad padėtų sūnui pasiruošti, svetainėje publikuotuose straipsniuose sesė ieškojo istorijų apie bendratikius, kurie irgi susidūrė su išbandymais ir iš anksto jiems ruošėsi. Leidi Neri pasakoja: „Per šeimos vakarą vaidindavome tikroviškas situacijas. Norėjome, kad sūnus žinotų, ką jam daryti, kai mokykloje bus švenčiamas gimtadienis.“ Tokios repeticijos padėjo Pedrui mokytis apginti savo įsitikinimus.

Mūsų svetainėje pasirodančios naujienos yra puikus pavyzdys, kaip Jehova stiprina mūsų tikėjimą ir ruošia mus ateičiai. Todėl nė kiek neabejojame, kad užėjus išbandymams nepalūšime ir būsime „kupini džiaugsmo ir šventosios dvasios“ (Apaštalų darbų 13:50–52).