Son Hjok Kchimas šiuo metu išgyvena labai sunkų laikotarpį. 2015-ųjų pradžioje šis 28 metų vyras ir tėvas stojo prieš teismą. Dėl religinių įsitikinimų jis atsisakė eiti karo tarnybą ir buvo apkaltintas jos vengimu. Vadovaudamasis tarptautiniais standartais Gvangdžu rajono teismas pripažino jį nekaltu. Toks sprendimas Pietų Korėjoje neeilinis, nes šalyje jau ne vieną dešimtmetį tūkstančiai atsisakiusių karo tarnybos yra nuteisiami ir įkalinami. Tačiau apeliacinis teismas šį sprendimą panaikino ir S. H. Kchimą nuteisė kalėti 18 mėnesių. Vyras sprendimą apskundė Pietų Korėjos Aukščiausiajam Teismui.

Pastaraisiais metais Pietų Korėjoje kyla vis daugiau nesutarimų dėl to, kad šalis nenori pripažinti teisės atsisakyti karo tarnybos. Drąsių teisėjų, kurie šiuo klausimu vadovaujasi tarptautiniais standartais, sprendimai apeliaciniuose teismuose panaikinami.

2015 metų gegužės 12 dieną Gvangdžu rajono teismo teisėjas Čchang Sok Čchoi karo tarnybos vengimu kaltinamą S. H. Kchimą išteisino ir pareiškė, kad vyras savo pilietinių pareigų nevengia. Teisėjas pripažino, kad S. H. Kchimas, kuris yra Jehovos liudytojas, yra labai religingas žmogus ir jo įsitikinimai neleidžia jam tarnauti kariuomenėje. Be to, teisėjas pabrėžė, kad S. H. Kchimas pasisiūlė atlikti alternatyvią civilinę tarnybą, kuri nepavaldi kariuomenei. *

Savo sprendime teisėjas Č. S. Čchoi argumentavo, kad atsisakydamas karo tarnybos S. H. Kchimas pasinaudojo savo teise į sąžinės laisvę ir kad „sąžinės laisvė turi būti ginama visais įmanomais būdais“. Teisėjas Č. S. Čchoi nepabijojo ir parodė pagarbą S. H. Kchimo prigimtinei teisei laikytis savo moralinės nuostatos. Šio teisėjo sprendimas prieštaravo šalies teismų praktikai, bet derinosi su tarptautiniais standartais dėl atsisakančiųjų karo tarnybos.

JT Žmogaus teisių komitetas penkiuose atskiruose sprendimuose, pagrįstuose daugiau kaip 500 skundų, pasmerkė Pietų Korėją už tai, kad šalis baudžia karo tarnybos atsisakančius asmenis. Neseniai priimtame sprendime Komitetas priėjo prie išvados, jog, remiantis Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 9 straipsniu, tokių asmenų įkalinimas yra neteisėtas. * Komitetas ir kitos tarptautinės institucijos ragino Pietų Korėją priimti teisės aktus, numatančius alternatyvią civilinę tarnybą tiems, kas atsisako karo tarnybos. Nors 1990 metais Pietų Korėja savo noru įsipareigojo laikytis Pakto ir jo pirmojo neprivalomojo protokolo, šalis nesiėmė jokių tolesnių priemonių įsipareigojimus vykdyti.

Prokuroras kreipėsi į apeliacinį teismą, kad šis S. H. Kchimui palankų sprendimą panaikintų. Prokuroras argumentavo, kad vyro atsisakymas atlikti karo tarnybą kelia grėsmę šalies saugumui. * 2015 metų lapkričio 26 dieną apeliacinis teismas atšaukė pirmos instancijos teismo sprendimą, kad kaltinamasis nėra kaltas, ir nuteisė S. H. Kchimą kalėti 18 mėnesių už tariamą karo tarnybos vengimą.

Nors apeliacinis teismas JT Žmogaus teisių komiteto sprendimus pripažino, teismas nusprendė, kad šiuo atveju pirmenybė turi būti teikiama Pietų Korėjos teismams, o ne tarptautinei teisei. S. H. Kchimas iš karto pateikė apeliaciją Aukščiausiajam Teismui ir skundą JT Darbo grupei neteisėto sulaikymo klausimais. * Šiuo metu vyras laukia, kokius sprendimus priims abi institucijos.

Tiek Aukščiausiasis Teismas, tiek Konstitucinis Teismas vis nepripažindavo teisės atsisakyti karo tarnybos. 2004-aisiais, o vėliau ir 2011-aisiais Konstitucinis Teismas paskelbė, kad karo tarnybos įstatymas derinasi su Konstitucija. Šiuo metu Konstitucinis Teismas jau trečią kartą svarsto, ar karo tarnybos įstatymas tikrai neprieštarauja Konstitucijai, ir turėtų netrukus paskelbti savo sprendimą.

Jeigu Aukščiausiasis Teismas S. H. Kchimo apeliaciją atmes, vyras iškart bus įkalintas 18 mėnesių. Jis nerimauja žinodamas, kad dėl to jo šeima kentės emociškai ir finansiškai. Jo žmona viena turės visapusiškai rūpintis dviem mažais vaikais. O išėjus iš kalėjimo, vyrui bus daug sunkiau susirasti darbą.

Jehovos liudytojai džiaugiasi, kad daugelio pasaulio šalių vyriausybės taiko tarptautinius standartus ir pripažįsta teisę atsisakyti karo tarnybos. S. H. Kchimas ir kiti Jehovos liudytojai Pietų Korėjoje laukia, kokį sprendimą teismas priims. Ar Aukščiausiasis Teismas ir Konstitucinis Teismas nuspręs laikytis tarptautinių standartų, kaip kad šalis yra įsipareigojusi? Ar Pietų Korėja ims gerbti vieną pagrindinių žmogaus teisių – teisę atsisakyti karo tarnybos?