2016 M. VASARIO 9 D.
PIETŲ KORĖJA

JT Žmogaus teisių komitetas ragina Pietų Korėją pripažinti asmens teisę atsisakyti karo tarnybos dėl įsitikinimų

ĮRAŠO KALBA

Kruopščiai susipažinęs su žmogaus teisių padėtimi Pietų Korėjoje, JT Žmogaus teisių komitetas 2015 metų lapkričio 3 dieną pateikė savo baigiamąsias pastabas. Komitetas pripažino, kad Pietų Korėja imasi reikiamų žingsnių žmogaus teisių srityje, bet kartu pažymėjo, jog šalies valdžia neįvykdė ankstesnių komiteto nutarimų, susijusių su atsisakymu tarnauti kariuomenėje dėl įsitikinimų.

Teisė į sąžinės ir tikėjimo laisvę

Nors teisė atsisakyti karo tarnybos dėl įsitikinimų yra tarptautiniu mastu pripažinta viena pagrindinių žmogaus teisių, Pietų Korėja ir toliau baudžia asmenis, kuriems sąžinė neleidžia tarnauti kariuomenėje. Nuo 1950 metų šalies teismai nuteisė per 18 000 Jehovos liudytojų bendrai paėmus beveik 36 000 metų kalėjimo.

JT Žmogaus teisių komiteto ataskaitoje valdžia raginama:

Nedelsiant paleisti iš kalėjimo visus, atsisakiusius karo tarnybos dėl įsitikinimų.
Panaikinti tų asmenų teistumą, išmokėti jiems atitinkamą kompensaciją ir užtikrinti, kad jų asmens duomenys nebūtų paviešinti.
Įstatymiškai įtvirtinti teisę atsisakyti karo tarnybos dėl įsitikinimų. Tiems, kam sąžinė neleidžia eiti į kariuomenę, suteikti galimybę atlikti alternatyviąją civilinę tarnybą.

Atsakomybė laikytis sutarties įsipareigojimų

Nuo 2006 metų JT Žmogaus teisių komitetas paskelbė penkias išvadas, kaltindamas Pietų Korėjos valdžią už tai, kad ši nepriėmė įstatymo, ginančio teisę atsisakyti karo tarnybos dėl įsitikinimų, ir kad baudžia tuos, kurie nori šia teise pasinaudoti. * Neseniai Komitetas savo ataskaitoje vėl paragino šalies valdžią „numatyti atitinkamas procedūras ir mechanizmus, kad būtų įgyvendintos visos Komiteto išvados“, įskaitant ir pateiktas anksčiau.

Paskelbus ataskaitą, Pietų Korėjos Žmogaus teisių komisijos pirmininkas Sang Ho Li (Seong-ho Lee) pripažino šiame dokumente nurodytus žmogaus teisių pažeidimus. Viešame pranešime ragindamas valdžią įgyvendinti Komiteto rekomendacijas, Sang Ho Li padarė išvadą: „Valdžia privalo laikytis visų Tarptautinio pilietinių bei politinių teisių pakto reikalavimų.“

Pietų Korėja – šios sutarties dalyvė – įsipareigojo ginti teises, kurias garantuoja Tarptautinis pilietinių bei politinių teisių paktas. JT Žmogaus teisių komitetas prižiūri, ar laikomasi šio pakto, ir pripažįsta asmens teisę atsisakyti karo tarnybos dėl įsitikinimų. Todėl kol Pietų Korėja neįgyvendins Komiteto išvadų ir rekomendacijų, jos veiksmai bus laikomi sutarties įsipareigojimų nesilaikymu.

Ši JT Žmogaus teisių komiteto ataskaita – dar vienas tarptautinės bendruomenės protesto balsas prieš Pietų Korėjos elgesį su tais, kas atsisako karo tarnybos dėl įsitikinimų. Daugybė žmonių Pietų Korėjoje ir kitose šalyse atidžiai stebi, kokia bus šalies valdžios reakcija į raginimą laikytis prisiimtų įsipareigojimų.

^ pstr. 10 JT Žmogaus teisių komitetas leidžia nutarimus, kuriuose įvertinama, ar valstybė – pakto dalyvė – vykdo prisiimtus įsipareigojimus. Penkios išvados, kuriose pabrėžiama, jog Pietų Korėja pažeidžia pakto „dėl teisės į minties, sąžinės ir religijos laisvę“ 18 straipsnį, yra šios: Nr. 1321–1322/2004, Ja Bum Jun ir Mjung Džin Čoi prieš Korėjos Respubliką, 2006 m. lapkričio 3 d.; Nr. 1593–1603/2007, I Min Džang ir kiti prieš Korėjos Respubliką, 2010 m. kovo 23 d.; Nr. 1642–1741/2007, Min Kju Čang ir kiti prieš Korėjos Respubliką, 2011 m. kovo 24 d.; Nr. 1786/2008, Džong Nam Kim ir kiti prieš Korėjos Respubliką, 2012 m. spalio 25 d.; Nr. 2179/2012, Joung Kvan Kim ir kiti prieš Korėjos Respubliką, 2014 m. spalio 15 d.