SEULAS (Pietų Korėja). 2017-ųjų sausį Gjo Von Li, kuriam tuo metu buvo 21 metai, gerai pasiruošęs ir kupinas vilčių stojo prieš šalies teismą. Jaunuolis tikėjosi įtikinti teisėją, kad atsisakydamas eiti karo tarnybą jis nedaro nusikaltimo, bet vadovaujasi nuoširdžiu įsitikinimu, kad asmeniui nedera mokytis kariauti.

G. V. Li yra Jehovos liudytojas. Kad teismas priims jam palankų sprendimą, tikimybė buvo labai menka. Kai prasidėjo vaikino bylos nagrinėjimas, už atsisakymą atlikti karo prievolę šalies kalėjimuose sėdėjo 392 Jehovos liudytojai, kurių bausmės laikas kartu paėmus buvo 588 metai. Nuo 1950-ųjų daugiau kaip 19 340 Jehovos liudytojų buvo nuteisti, nes Pietų Korėjos įstatymai nesuteikia teisės atsisakyti karo tarnybos dėl religinių įsitikinimų. Kartu paėmus, kalėjime jie praleido apie 36 800 metų.

Tačiau Pietų Korėjoje buvo teisėjų, kurių manymu neteisinga skirti kalėjimo bausmę kiekvienam, kas atsisako eiti karo tarnybą. Todėl nuo 2004-ųjų jie išteisino 90 Jehovos liudytojų. Vienoje byloje Pusano apeliacinio teismo teisėjas Čong Tu Čchoi skelbdamas nuosprendį pasakė, kad asmens sprendimas atsisakyti karo tarnybos „yra paremtas tvirta, nuoširdžia nuostata, kurią suformavo jo religiniai įsitikinimai“.

2018-ųjų birželį Pietų Korėjos Konstitucinis Teismas pareiškė, kad Karo prievolės įstatymas turi būti pakoreguotas ir kad turi būti įvesta alternatyvi civilinė tarnyba, kurią galėtų atlikti karo tarnybos atsisakantys asmenys. a Deja, šis svarbus sprendimas jau neturėjo įtakos G. V. Li byloje. „Išnaudojome visas šalyje įmanomas teisines priemones, ir šiuo metu esu kalinamas Tegu kalėjime“, – pasakoja vaikinas. Jam skirta 18 mėnesių bausmė.

Jehovos liudytojai už atsisakymą eiti karo tarnybą yra kalinami nuo laikmečio, kai šalį valdė Japonija. 1939 metais valdžia įkalino du Jehovos liudytojus už atsisakymą stoti į kariuomenę. Po to kolonijinė valdžia suėmė ir kitus liudytojus Japonijoje, Taivane ir Korėjoje (tada vadinama Čosunu). Iš viso buvo įkalinti 38 liudytojai. Jie atsisakė išreikšti ypatingą pagarbą Japonijos imperatoriui ir dalyvauti kare. Penki liudytojai mirė dėl sunkių sąlygų. Likę gyvi laisvę atgavo tik 1945-aisiais, Japonijai pralaimėjus karą.

Jehovos liudytojai atlikti karo tarnybą atsisako jau daugiau kaip šimtmetį. Jie yra įsitikinę, kad krikščionys negali kariauti, nes neturi teisės atimti kitiems gyvybės. Šį įsitikinimą jie grindžia Biblijos mokymais ir pirmųjų krikščionių pavyzdžiu. Jie, be to, nesikiša į politiką, nes laiko save Dievo Karalystės pavaldiniais.

Jehovos liudytojai dėl savo neutralios pozicijos pirmą kartą sunkumų patyrė per Pirmąjį pasaulinį karą. Didžiojoje Britanijoje apie 400 liudytojų nesutiko eiti privalomosios karo tarnybos. Per Antrąjį pasaulinį karą Jungtinių Valstijų kalėjimuose atsidūrė apie 4400 liudytojų. Jie sudarė didžiąją daugumą asmenų, kalinamų už tai, kad atsisakė eiti karo tarnybą.

Kokie tvirti yra Jehovos liudytojų įsitikinimai, bene geriausiai liudija jų istorija nacių valdymo laikotarpiu. Totalitarinė nacių valdžia, kiek žinoma, įvykdė mirties bausmę 400 liudytojų, daugumai iš jų už tai, kad atsisakė tarnauti kariuomenėje. Daugiau kaip tūkstantis Jehovos liudytojų mirė koncentracijos stovyklose ir kalėjimuose nuo kankinimų ar dėl blogų sąlygų. Anot istoriko Roberto Gerwartho, „valdant Trečiajam reichui jie vieninteliai buvo persekiojami tik dėl savo religinių įsitikinimų“.

Pietų Korėjoje gyvenantys Jehovos liudytojai dėl neutralios pozicijos yra persekiojami ilgiausiai. Kai G. V. Li buvo aštuonerių, jo tėtis mirė nelaimingo atsitikimo metu. Todėl jį augino mama. Ši mokė sūnų Biblijos tiesų, aiškino, kaip svarbu visada klausyti savo sąžinės. „Supratęs, kokiam tikslui žmonės buvo sukurti, pamilau Dievą Jehovą, – pasakoja G. V. Li. – Nusprendžiau tarnauti Jehovai ir pirmenybę savo gyvenime skirti jam.“

G. V. Li nujautė, kad jam teks sėsti į kalėjimą. Kadangi turint teistumą sunku kur nors įsidarbinti, jis mokėsi patalpų įrengimo ir vidaus apdailos darbų, kad galėtų dirbti savarankiškai.

Vaikinas prisimena, kaip jautėsi teismo dieną: „Labai norėjau įrodyti, kad nedarau nieko bloga, nes neiti karo tarnybos nusprendžiau skatinamas sąžinės ir nuoširdaus tikėjimo.“ Jis apmąstė pirmo amžiaus krikščionių Pauliaus ir Stepono pavyzdžius. Jiedu iškalbingai gynė savo tikėjimą teisme. „Man atrodo, kad teisme kalbėjau daug geriau nei repetuodamas“, – sakė G. V. Li.

2018-ųjų rugpjūčio 30-ąją Pietų Korėjos Aukščiausiasis Teismas surengs viešą posėdį, per kurį bus svarstoma, kaip pritaikyti Konstitucinio Teismo sprendimą nekalinti karo tarnybos atsisakančių asmenų. Aukščiausiojo Teismo sprendimas nulems, kaip baigsis dar maždaug 900 bylų, kurių svarstymas įvairiuose šalies teismuose kol kas atidėtas. Šiuo metu 117 Jehovos liudytojų, tarp jų ir G. V. Li, yra kalinami ir laukia prezidento atsakymo į prašymą suteikti specialią amnestiją. Rugpjūčio 30-ąją G. V. Li tikriausiai vis dar bus kalėjime, bet atidžiai seks Teismo posėdžio eigą.

Nors G. V. Li buvo nuteistas ir jo apeliacijos atmestos, jis nepraranda optimizmo: „Tikiuosi, esu vienas paskutiniųjų, kuriems skirta kalėjimo bausmė – bausmė už tai, kad myliu žmones ir, visų svarbiausia, myliu Dievą ir vadovaujuosi jo principais.“

Atstovai žiniasklaidai

Visame pasaulyje: Paulas S. Gillies, Visuomenės informavimo tarnyba, +1 845 524 3000

Pietų Korėjoje: De Il Hongas, +82 31 690 0055