Pietų Korėjos vyriausybė palengvino Jehovos liudytojų, kalinamų už atsisakymą atlikti karinę tarnybą dėl savo įsitikinimų, dalią. Jehovos liudytojai buvo atskirti nuo kitų kalinių.

Šitų priemonių buvo imtasi po 2012 m. gruodį vykusio susitikimo, kuriame dalyvavo Korėjos Jehovos liudytojų atstovai ir aukšto rango pareigūnai, atsakingi už pataisos įstaigas. Susitikime dalyvavo ir vienas bausmę atliekančio liudytojo tėvas. Jehovos liudytojų atstovai išreiškė susirūpinimą, kad jų jaunuoliai dažnai kali vienoje kameroje su sunkiais nusikaltėliais. Per penkis mėnesius po šio susitikimo daugiau nei 70 procentų kalinčių Jehovos liudytojų buvo atskirti nuo kitų kalinių ir perkelti į kameras su savo bendratikiais.

Atsisakantys atlikti karinę tarnybą įkalinami jau seniai. Pietų Korėjoje Jehovos liudytojai už tai, kad atsisako eiti į kariuomenę dėl savo religinių įsitikinimų, suiminėjami jau ilgą laiką. Šiuo metu dėl to sulaikyta maždaug 600 Jehovos liudytojų. O per pastaruosius 60 metų 19–35 metų amžiaus liudytojų čia buvo įkalina daugiau nei 17 000.

Neretai pasitaiko, kad apkaltinami, nuteisiami ir įkalinami it kokie nusikaltėliai net kelių kartų Jehovos liudytojai iš tos pačios šeimos. „Buvau pasodintas į tą patį kalėjimą, kaip ir mano tėvas jaunystėje, – pasakoja antros kartos Jehovos liudytojas Seunguk’as Noh, trejų metų įkalinimo bausmę atlikęs 2000-aisiais. – Sąlygos kalėjime nuo tėčio laikų nė kiek nepasikeitusios.“ Šiandien už atsisakymą atlikti karinę prievolę Pietų Korėjoje nuteisiama vidutiniškai aštuoniolikai mėnesių. Taip pat nėra galimybės atlikti alternatyviąją tarnybą ne karinėse struktūrose.

Ho Gyu Kang’as, kai jį nuteisė kalėti dėl to, kad atsisakė atlikti karinę tarnybą, buvo 21-erių. Tai buvo pirmas kartas, kai jis atsiskyrė nuo savo šeimos. „Buvau labai išsigandęs ir pasimetęs“, – prisimena ponas Kang’as. Jis su kitu jaunu Jehovos liudytoju buvo uždaryti drauge su vyresniais kaliniais, kurie buvo laikomi nepataisomais. Kai kurie iš jų buvo pripažinti kaltais dėl žmogžudystės, priklausė gaujoms.

Kaliniai Jehovos liudytojai dažniausiai būna jaunesni nei kiti nuteistieji. Nuo pat sulaikymo iki paleidimo jie būna neapsaugoti nei nuo fizinio, nei nuo emocinio kitų kalinių smurto. Dažnai su liudytojais toje pačioje kameroje kalintys žmonės juos visaip engia, trukdo ramiai pasimelsti, studijuoti Bibliją. Metai iš metų, dešimtmetis iš dešimtmečio, jaunieji Jehovos liudytojai kantriai kentė kitų kalinių pažeminimus.

Atskiriant nusikaltėlius derinamasi prie tarptautinių standartų. Atskirdama Jehovos liudytojus, Pietų Korėjos valdžia stengiasi prisiderinti prie tarptautinių nuostatų dėl elgesio su įkalintaisiais, pavyzdžiui, paminėtų Jungtinių Tautų priimtų Tipinių minimalių elgesio su kaliniais taisyklių 8 punkte. Pietų Korėja seka Graikijos, Europos Sąjungos narės, pavyzdžiu. Jau daugiau nei prieš 20 metų Graikijos Gynybos ir teisingumo ministerija patvirtino leidimą atsisakiusius atlikti karinę prievolę Jehovos liudytojus visiškai atskirti nuo kitų kalinių. 1992-aisiais Salonikų priemiestyje Sinde buvusios kareivinės perdarytos į kalėjimą specialiai Jehovos liudytojams. Oficialioje ataskaitoje buvo pranešta, kad tokių priemonių buvo imtasi „atsižvelgiant į ypatingą areštuotųjų [Jehovos liudytojų] būdą“. Todėl šie kaliniai buvo atskirti nuo kitų ir perkelti į atskirą kalėjimą. Nuo 1998-ųjų Jehovos liudytojai už tai, kad dėl religinių įsitikinimų atsisako atlikti karinę tarnybą, nebeįkalinami.

Atskirdama liudytojus nuo kitų kalinių, Pietų Korėjos valdžia parodė supratingumą tiems jaunuoliams, kuriems sąžinė neleidžia atlikti karinės prievolės dėl savo tvirtų religinių įsitikinimų. * Keletas izoliatorių ir kalėjimų jau ėmėsi iniciatyvos kalinti šiuos „sąžinės kalinius“ patalpose, kur jiems būtų saugiau. Kuo naudingas toks atskyrimas? Vienas Gunsane bausmę atliekantis Jehovos liudytojas sako: „Esame apsaugoti nuo neigiamos, pavyzdžiui, nepadorios kalbos, įtakos. Džiaugiamės ugdančiu bendravimu tarpusavyje su kitais tikėjimo broliais.“

Sąžinės klausimas neišspręstas. Nors Pietų Korėjos pažanga šioje srityje pagirtina, sakyti, kad ji sąžinės klausimu seka kitų šalių, seniai išsprendusių šią problemą, pavyzdžiu dar negalima. Štai Graikija nuo 1997-ųjų yra išleidusi įstatymą, kuriuo vadovaujantis atsisakantieji karinės prievolės dėl savo sąžinės gali atlikti civilinę alternatyvią tarnybą. Vokietija iš pradžių irgi buvo suteikusi galimybę atlikti alternatyviąją civilinę tarnybą, tačiau nuo 2011-ųjų privalomąją karinę tarnybą panaikino visai. Tokiu būdu visi žmonės nuo šios prievolės yra atleidžiami. Taivanas alternatyviąją civilinę tarnybą įteisino 2000-aisiais.

Jauni Jehovos liudytojai su savo artimaisiais Pietų Korėjoje viliasi, kad ir jų tėvynėje vieną dieną įsigalios tarptautinės teisės normos dėl žmogaus sąžinės laisvės.