Pietų Korėjos teisėjai kiekvieną mėnesį mato tokią pat situaciją: jaunas vyras atsisako karo tarnybos dėl sąžinės, ir teisėjas, nepaisydamas savo paties pozicijos, paskelbia bausmę, kokios ir buvo tikėtasi, – 18 mėnesių kalėjimo. Teisėjas Jang Sik Kimas apie vieną atvejį, kai paskelbė nuosprendį karo tarnybos atsisakėliui, kalbėjo: „Teisėjai, teisdami karo prievolės atsisakėlius, nemano, kad baudžia kriminalinius nusikaltėlius.“ Teisėjas abejoja, ar pagrįstai karo tarnybos atsisakėliai yra teisiami pagal šaukimo į karo tarnybą vengimo įstatymą.

Pietų Korėja nepripažįsta žmogaus teisės atsisakyti karo tarnybos dėl sąžinės ir nepriima įstatymo dėl alternatyviosios civilinės tarnybos. Šalies teisėjai negali išvengti nuolat pasikartojančios dilemos ir privalo nuteisti karo tarnybos atsisakėlius kaip kriminalinius nusikaltėlius. Teisėjai taip pat gerai žino, ką yra paskelbęs JT Žmogaus teisių komitetas keliose bylose, kurios liečia 501 jauną vyrą, – kad Pietų Korėja, persekiodama ir įkalindama karo tarnybos atsisakėlius, pažeidžia savo tarptautinius įsipareigojimus gerbti pagrindines žmogaus teises. Todėl vis daugiau teisėjų, turėdami paskelbti laisvės atėmimo bausmę jauniems krikščionims, kurių sąžinė neleidžia jiems stoti į karo tarnybą, grumiasi su savo pačių sąžine.

Šiuo metu šeši apygardų teismų teisėjai karo atsisakėlių bylas perdavė Pietų Korėjos Konstituciniam Teismui, nors šis teismas 2011-aisiais buvo paskelbęs, kad karo tarnybos įstatymas šalies Konstitucijai neprieštarauja. Teisėjai taip pat atkreipė dėmesį į praktinius dalykus.

• Ar įkalinti asmenį, kuris dėl sąžinės atsisako eiti kariauti, yra etiška?

  „Žmogaus teisę į sąžinės laisvę kaip vieną pagrindinių teisių Konstitucija gina pirmiausia dėl to, kad apgintų asmens sąžinę, nes ji yra žmogaus vertės ir orumo pagrindas. [...] Nors tų jaunuolių sprendimas atsisakyti karo tarnybos nesiderina su daugumos nuomone, sunku būtų įrodyti, kad toks apsisprendimas prilygsta rimtam antisocialiniam ar antivalstybiniam nusikaltimui, už kurį turėtų būti taikomos tokios griežtos sankcijos kaip patraukimas baudžiamojon atsakomybėn“ (teisėjas Hje Von Limas, Suvono apygardos teismas, 2013 m. vasario 21 d., byla 2012Chogi2381).

  „Nusistatymas, koks bus tavo ryšys su kitais, [...] rimti apmąstymai, kokia yra žmogaus egzistavimo vertė, – neatsiejama nuo asmens charakterio formavimosi proceso. Į jį įeina ir apsisprendimas neatimti niekieno gyvybės, net ir kilus ginkluotam konfliktui. Jeigu taip apsisprendę asmenys yra verčiami atlikti karo tarnybą ar imti į rankas ginklą ir už atsisakymą tai daryti nuolat baudžiami, vadinasi, paminamos jų teisės ir individualumas. Be abejonės, taip žeminamas žmogaus orumas“ (teisėjas Joung Hun Kangas, Seulo Šiaurės apygardos teismas, 2013 m. sausio 14 d., byla 2012Chogi1554).

• Ar teisės atsisakyti karo tarnybos dėl sąžinės pripažinimas silpnina valstybės saugumą?

  „Nėra tvirtų ir konkrečių įrodymų nei duomenų, rodančių, kad alternatyviosios tarnybos sistemos įgyvendinimas pakenktų valstybės saugumui ir pažeistų lygybės principą užkraunant karo tarnybos prievolę“ (teisėjas Gvan Gu Kimas, Čangvono ir Masano apygardos teismas, 2012 m. rugpjūčio 9 d., byla 2012Chogi8).

  „Tvirtinimui, kad jeigu mažuma, įskaitant Jehovos liudytojus, [...] atsisakys imti į rankas ginklą ir eiti karinius apmokymus, valstybės saugumui grės toks rimtas pavojus, jog bus neįmanoma apginti žmogaus orumo ir visų piliečių interesų, nėra pagrindo. Iš tikrųjų teisiamasis [...] jau atsisakė eiti karo tarnybą nepaisydamas gresiančios bausmės. Jei tas tvirtinimas [būtų] pakankamai pagrįstas, valstybės saugumas, žmogaus orumas ir visų piliečių interesai jau seniai būtų rimtame pavojuje“ (teisėjas Seung Jeop Li, Ulsano apygardos teismas, 2013 m. rugpjūčio 27 d., byla 2013Godan601).

• Kaip šią problemą būtų galima išspręsti?

  „Konstituciniam teismui nusprendus, kad bylos iškėlimas prieštarauja Konstitucijai, vykdomoji valdžia ir Nacionalinis susirinkimas galės atsižvelgti tiek į valstybės saugumą, tiek į sąžinės laisvę ir priimti įstatymus, kurie pripažintų karo tarnybos atsisakymą dėl sąžinės ir tuo pačiu stiprintų valstybės saugumą“ (teisėjas Joung Sik Kimas, Seulo Pietų apygardos teismas, 2013 m. liepos 9 d., byla 2013Chogi641).

  „Jeigu alternatyviosios civilinės tarnybos sistema bus kruopščiai sukurta ir vykdoma taip, kad šaukimo į karo tarnybą nebūtų įmanoma išvengti tik prisidengiant jos atsisakymu dėl sąžinės, tuomet nenukentės nei karinės pajėgos, nei valstybės saugumas“ (teisėjas Seong Bok Li, Seulo Rytų apygardos teismas, 2014 m. vasario 20 d., byla 2014Chogi30).

Šie teisėjai kreipėsi į Konstitucinį teismą su prašymu padėti išspręsti sunkią dilemą dėl tų, kuriems sąžinė neleidžia atlikti karo tarnybos. Šiuo metu Teismas yra priėmęs svarstyti 29 bylas, įskaitant dvi, kurios liečia 433 vyrus.

Ką Konstitucinis teismas šiose bylose nuspręs? Ar aukščiausias Pietų Korėjos teismas pripažins teisę atsisakyti karo tarnybos dėl sąžinės ir taip atvers kelią naujam įstatymui? Jeigu taip, Pietų Korėja parodys gerbianti tarptautinius įsipareigojimus, savo konstituciją ir daugelio žmonių sąžinę, be to, suteiks palengvėjimą šimtams neteisėtai įkalintų jaunų vyrų.