Pietų Korėjos Konstituciniame Teisme šiuo metu vėl svarstoma, ar, remiantis šalies Konstitucija, galima bausti asmenis, atsisakančius karo tarnybos dėl religinių įsitikinimų. Šio reikšmingo sprendimo laukiama nuo 2015 metų liepos mėnesio, kai šis klausimas buvo nagrinėjamas viešame teismo posėdyje. Konstitucinio Teismo pirmininkas Chan Čchul Pcharkas neseniai patvirtino, kad sprendimas bus priimtas iki jo kadencijos pabaigos, tai yra iki 2017 metų sausio 30 dienos.

Pietų Korėjos Konstitucinis Teismas yra šalies aukščiausiosios instancijos teismas, kuriam suteikti įgaliojimai spręsti, ar tam tikri įstatymai neprieštarauja Konstitucijai. Teismo buvo paprašyta peržiūrėti Karo prievolės įstatymo straipsnį, pagal kurį asmenys, atsisakantys karo tarnybos dėl religinių įsitikinimų, yra baudžiami laisvės atėmimu. Teismas turi nuspręsti, ar tokia bausmė neprieštarauja Korėjos Konstitucijai bei šalies įsipareigojimams garantuoti sąžinės ir religijos laisvę.

Jei Teismas padarys išvadą, kad dešimtmečius taikoma praktika kalinti karo prievolės atsisakančius asmenis Konstitucijai prieštarauja, Pietų Korėja turės nusistovėjusią tvarką peržiūrėti. Remdamasi tokiu sprendimu, valdžia jaunuolių, kurie dėl sąžinės atsisako atlikti karo tarnybą, greičiausiai nebepersekios baudžiamąja tvarka, nebeteis ir nebekalins.

Tą patį klausimą Konstitucinis Teismas jau svarstė 2004 ir 2011 metais. Abu kartus Teismas nusprendė, kad savo sąžine besivadovaujančius asmenis baudžiantys įstatymai Konstitucijai neprieštarauja. Prie panašios išvados priėjo ir Aukščiausiasis Teismas – Pietų Korėjos aukščiausiasis apeliacinės ir paskutinės instancijos teismas. Šis teismas 2004 ir 2007 metais nutarė, kad asmens įsitikinimai nėra pateisinama priežastis atsisakyti karo tarnybos. Nepaisant minėtųjų sprendimų, dėl įstatymo įgyvendinimo vis dar kyla keblumų – net ir teismams.

Įvairių instancijų Pietų Korėjos teismai nėra linkę karo tarnybos atsisakančius asmenis bausti laisvės atėmimu. Nuo to laiko, kai 2011-aisiais šiuo klausimu priėmė sprendimą, Konstitucinis Teismas sutiko nagrinėti 7 bylas, kurias perdavė rajono teismai, ir 22 bylas, kurias pateikė pavieniai asmenys. Aukščiausiojo Teismo sprendimai irgi buvo apskųsti, ir daugiau kaip 40 bylų, susijusių su atsisakančiaisiais karo prievolės, yra pateiktos šiam teismui nagrinėti. Nuo 2015-ųjų gegužės mėnesio pirmosios instancijos teismai 9 bylose priėmė sprendimus karo tarnybos atsisakančių asmenų naudai.

2016-ųjų spalį apeliacinis teismas atkreipė dėmesį, kad tiek žemesniosios, tiek aukštesniosios instancijos teismuose vyrauja tikra painiava. Teismas teigė: „Šalies teismų praktikoje dar neteko matyti tokios sumaišties aiškinant ir taikant vieną teisės aktą.“ Tas pats apeliacinis teismas pirmojoje tokio pobūdžio byloje tris karo tarnybos atsisakančius asmenis pripažino nekaltais. Apie tokį sprendimą Seulo advokatų asociacija atsiliepė palankiai ir pavadino jį istoriniu. Asociacijos prezidentas Chan Kchju Kchimas pasakė, kad dabar viskas priklauso nuo Konstitucinio Teismo sprendimo.

Chan Kchju Kchimas pridūrė: „Visuomenė labai tikisi, kad [Konstitucinis Teismas] šiuo klausimu priims teigiamą sprendimą. Dabar asmenys, kurie dėl įsitikinimų atsisako karo tarnybos, yra baudžiami kaip nusikaltėliai, ir jiems net nesuteikiama galimybė atlikti alternatyvios tarnybos. Konstitucinis Teismas yra paskutinė šalies institucija, galinti apginti žmogaus teises, todėl tikimasi, kad savo sprendimą jis priims kiek įmanoma greičiau.“

Per pastaruosius 60 metų ši problema palietė beveik kiekvieną Jehovos liudytojų šeimą Pietų Korėjoje. Už atsisakymą tarnauti kariuomenėje yra kalinami tėvai, sūnūs, broliai. Jei Teismas priims karo tarnybos atsisakantiesiems palankų sprendimą, daugybė jaunų vyrų nebebus beprasmiškai kalinami ir laikomi nusikaltėliais. Be to, visiems piliečiams bus labiau įtvirtinta teisė į sąžinės ir religijos laisvę.

Dabar belieka laukti Konstitucinio Teismo sprendimo, kuris įeis į istoriją.