JT Žmogaus teisių komitetas (toliau Komitetas) pasmerkė Pietų Korėjos vyriausybę už neteisėtą kalinimą asmenų, dėl religinių įsitikinimų atsisakančių karo prievolės, tuo pažeidžiant jų teisę į sąžinės laisvę. Šiuo klausimu tai jau penktas Komiteto nutarimas, nepalankus Pietų Korėjai, bet pirmas kartas, kai laisvės atėmimas už atsisakymą atlikti karo prievolę traktuojamas kaip neteisėtas. *

Keturiuose ankstesniuose nutarimuose Komitetas konstatavo, jog Pietų Korėja pažeidė 501 asmens teises į minties, sąžinės ir religijos laisvę, nors jas garantuoja Tarptautinio pilietinių bei politinių teisių pakto 18 straipsnis. Paskutinė nutartis dėl 50 jaunų Jehovos liudytojų, * priimta 2014 metų spalio 15 dieną ir paskelbta 2015 metų sausio 14 dieną, skamba dar griežčiau. Dokumente pareiškiama, kad įkalindama šiuos vyrus už mėginimą pasinaudoti prigimtine žmogaus teise, vyriausybė pažeidė ir minėto pakto 9 straipsnį, kuriame draudžiamas nesankcionuotas areštas ir garantuojama teisė į nuostolių atlyginimą. „Sąvoka „nesankcionuotas“ čia vartojama platesne prasme, turint omenyje ne vien teisinį, bet ir moralinį teisingumą“, – teigiama dokumente ir nurodoma, kad „laisvės atėmimas už pasinaudojimą teise išpažinti savo tikėjimą ir teise į sąžinės laisvę, kurias garantuoja šio pakto 18 straipsnis,“ yra neteisėtas.

JT Žmogaus teisių komitetas kreipėsi į Pietų Korėjos vyriausybę, kad 50 liudytojų būtų panaikinti įrašai apie teistumą ir atlyginti nuostoliai. Toliau teigiama, jog šalies vyriausybė „įpareigojama [...] imtis teisinių priemonių, užtikrinančių teisę dėl įsitikinimų atsisakyti karo prievolės“. Per 180 dienų nuo JT dokumento priėmimo Pietų Korėja privalo pateikti „informaciją apie minėtose išvadose nurodytų priemonių įgyvendinimą“.

Pietų Korėja atkakliai priešinasi alternatyviosios tarnybos programos įgyvendinimui, motyvuodama grėsme nacionaliniam saugumui ir bendros nuostatos dėl karo prievolės nebuvimu. Komitetas, remdamasis dar 2006 metais pateiktomis išvadomis, tokius argumentus atmetė jau penktą kartą ir konstatavo, jog Pietų Korėja „neįrodė, kokią konkrečią žalą šalis patirtų, jei būtų gerbiamos dėl įsitikinimų atsisakiusių karinės tarnybos piliečių teisės“. Be to, Komiteto išvadose konstatuojama, jog, atsižvelgiant į vienybę ir lygybę, „valstybės pagarba asmens sąžinės padiktuotiems įsitikinimams ir jų išraiškai – svarbus veiksnys, užtikrinantis visuomenės darną ir pliuralizmą“. Todėl Pietų Korėja, įkalindama dėl religinių įsitikinimų atsisakiusius karo prievolės, niekaip negali būti pateisinama.

Nors 1990 metais Pietų Korėja pasirašė Tarptautinį pilietinių bei politinių teisių paktą, laikytis šios sutarties nuostatų dėl karo prievolės ligi šiol atsisako. Šalies valdžia ir toliau kasmet į kalėjimus pasodina šimtus jaunų liudytojų. JT Žmogaus teisių komitetas ne kartą viešai pasisakė šių vyrų naudai. Ar Pietų Korėja atsilieps į augantį tarptautinį nepasitenkinimą ir liausis neteisėtai bausti savo piliečius įkalinimu ir priims įstatymus, užtikrinančius pagarbą kiekvieno sąžinei, parodys laikas.