Iš pastarųjų įvykių Pietų Korėjoje galima tikėtis, kad valdžia imsis didelių permainų siekdama šalyje užtikrinti pagrindines žmogaus teises. 2017-ųjų gruodžio 7-ąją šalies prezidentas Mun Čeingas susitiko su Pietų Korėjos Žmogaus teisių komisijos (toliau – Komisija) atstovais ir paklausė jų, ką daryti, kad šalyje būtų labiau gerbiamos žmogaus teisės ir kad šalies elgesys atitiktų tarptautinius standartus. Prezidentas paprašė Komisijos pateikti konkrečių pasiūlymų, ko reikėtų imtis, kad valdžia nebekalintų vyrų, atsisakančių karo tarnybos dėl įsitikinimų.

Po šio plačiai nuskambėjusio susitikimo Jehovos liudytojai Pietų Korėjoje surengė kampaniją – rinko parašus peticijai, kuria kreipėsi į prezidentą. Valdžios politika kalinti karo tarnybos atsisakančius asmenis neigiamai atsiliepė kelioms Jehovos liudytojų kartoms. Prezidentas savo kanceliarijai yra įsakęs į šalies piliečių peticijas reaguoti, todėl liudytojai peticijoje prašė prezidento, kad jis išspręstų problemą, su kuria karo tarnybos atsisakantys asmenys susiduria jau apie 70 metų.

Parašai peticijai buvo renkami keturias savaites. Tarp pasirašiusiųjų yra daugiau kaip 14 000 vyrų, kurie už atsisakymą atlikti karo tarnybą buvo nubausti, ir 26 000 suvirš asmenų, kurie nukentėjo dėl to, kad jų šeimos nariai buvo nuteisti ir įkalinti.

Peticiją su 41 275 parašais šeši Jehovos liudytojai 2018 metų sausio 15 dieną įteikė prezidento kanceliarijai. Peticijoje buvo išreikšta padėka prezidentui už tai, kad ieško būdų šią problemą išspręsti, taip pat buvo paminėta, kokių neigiamų padarinių atnešė karo tarnybos atsisakančių asmenų kalinimas per pastaruosius 70 metų, ir paaiškinta, kuo šaliai būtų naudinga šią problemą išspręsti. 2018-ųjų sausio 16-ąją prezidento kanceliarija peticiją perdavė svarstyti Krašto apsaugos ministerijai.

Kol peticija buvo ruošiama, keli Jehovos liudytojų atstovai susitiko su Pietų Korėjos Žmogaus teisių komisijos pareigūnais. Liudytojai jiems paaiškino Biblija pagrįstas priežastis, kodėl atsisako karo tarnybos. Be to, pasakė, kad jei liudytojams būtų pasiūlyta alternatyvi civilinė tarnyba, liudytojai ne tuščiai sėdėtų kalėjime, o pasitarnautų valdžiai ir visos šalies gerovei. Komisijos pareigūnai liudytojams pasakė, kad klausimas dėl karo tarnybos atsisakymo 2018 metais jiems yra pats svarbiausias.

Už atsisakymą atlikti karo tarnybą Pietų Korėjoje šiuo metu yra įkalinta daugiau asmenų nei visose kitose šalyse kartu sudėjus. Jauni korėjiečiai, atsisakę eiti karo tarnybą, bendrai paėmus kalėjime praleido daugiau kaip 36 700 metų. Jehovos liudytojai tikisi, kad ši peticija bus papildoma paskata valdžios pareigūnams keisti dabartinę politiką ir nutraukti liudytojų kalinimą.