Pietų Korėjoje pastaruosius 65 metus jaunų Jehovos liudytojų, atsisakančių karo tarnybos dėl įsitikinimų, laukė įkalinimas. Tačiau nuo 2018-ųjų birželio 28-osios ši situacija keičiasi. Šalies Konstitucinis Teismas priėmė istorinį sprendimą – paskelbė, kad Karo prievolės įstatymo 5 straipsnio 1 pastraipa prieštarauja Konstitucijai, nes valdžia nesuteikia piliečiams galimybės atlikti alternatyvios tarnybos.

Sprendimą priėmė devynių teisėjų taryba, kuriai vadovavo vyriausiasis teisėjas Čin Sung Li. 6 balsavo už, 3 – prieš. Šis sprendimas byloja, kad Pietų Korėja nori laikytis tarptautinių standartų ir pripažįsta asmens teisę į sąžinės, minties bei įsitikinimų laisvę.

Per metus Pietų Korėja įkalindavo daugiau karo tarnybos atsisakančių asmenų nei visos kitos šalys kartu sudėjus. Vienu laikotarpiu kasmet į kalėjimą sėsdavo 500–600 mūsų brolių. Išėję į laisvę jie dar ilgai jausdavo teistumo pasekmes, pavyzdžiui, jiems kildavo problemų ieškant darbo.

2011-aisiais keletas brolių nusprendė Konstituciniam Teismui pateikti skundus dėl to, kad karo tarnybos atsisakantiems asmenims įstatyme nenumatyta jokia kita išeitis – tik įkalinimas. O nuo 2012-ųjų netgi kai kurie teisėjai, kurių nuomone, neteisinga bausti karo tarnybos atsisakančius asmenis, dėl tokių bylų kreipėsi į Konstitucinį Teismą ir paprašė peržiūrėti Karo prievolės įstatymą.

Konstitucinio Teismo pareiga yra nustatyti, ar koks nors įstatymas derinasi su šalies Konstitucija ar ne. Du kartus – 2004 ir 2011 metais – Teismas Karo prievolės įstatymą paliko galioti. Tačiau šiais metais buvo nuspręsta, kad reikia imtis permainų. Pietų Korėjos vyriausybei Teismas įsakė iki 2019-ųjų pabaigos pakoreguoti įstatymą – įtraukti į jį galimybę atlikti alternatyvią tarnybą. Tokią tarnybą atliekantys asmenys galėtų, pavyzdžiui, dirbti gydymo įstaigose ar kitaip prisidėti prie visuomenės gerovės užsiimdami nekarine veikla.

Apie tai, koks svarbus yra šis sprendimas, Pietų Korėjos Jehovos liudytojų atstovas De Il Chongas sakė: „Konstitucinis Teismas, turintis daugiausia įtakos žmogaus teisėms ginti, pareiškė, kad valdžia turi spręsti šią problemą. Mūsų broliai tikisi, kad visuomenei pasitarnauti galės atlikdami alternatyvią civilinę tarnybą, kuri nepažeidžia jų sąžinės ir derinasi su tarptautiniais standartais.“

Šiuo metu už atsisakymą eiti karo tarnybą kalėjime sėdi 192 Jehovos liudytojai, dar apie 900 bylų svarstymas įvairiuose šalies teismuose yra atidėtas. Kol kas neaišku, kaip naujasis sprendimas atsilieps šiems mūsų bendratikiams.

Po Konstitucinio Teismo sprendimo Aukščiausiasis Teismas turės tvirtesnį pagrindą išteisinti karo tarnybos atsisakančius asmenis. Nuo to, kokį sprendimą priims visa Aukščiausiojo Teismo teisėjų taryba, priklausys, kaip toliau bus su šiuo metu kalinčiais Jehovos liudytojais ir tais, kurių bylos nagrinėjimas dar vyksta.

Aukščiausiasis Teismas šį klausimą turėtų svarstyti 2018-ųjų rugpjūčio 30-ąją. O netrukus po to turėtų paskelbti savo sprendimą. Per 14 metų tai bus pirmas kartas, kai visa Aukščiausiojo Teismo teisėjų taryba persvarstys galimybę atsisakyti karo tarnybos.

Tuo tarpu Nacionalinė Asamblėja – Pietų Korėjos įstatymų leidžiamoji valdžia – jau ėmėsi koreguoti Karo prievolės įstatymą.

Jehovos liudytojų Vadovaujančiosios tarybos narys Markas Sandersonas sako: „Nekantriai laukiame Aukščiausiojo Teismo sprendimo. Mūsų broliai iš Pietų Korėjos sutiko atsisakyti laisvės ir sėsti į kalėjimą, nes žino šiuos Biblijos žodžius: „Jeigu kas atlaiko vargus ir kenčia nepelnytai, dėl savo sąžinės Dievo akivaizdoje, tai yra vertybė“ (1 Petro 2:19). Džiaugiamės, kad neteisybė pagaliau yra ištaisyta ir kad broliai drąsiai laikosi savo įsitikinimų.“