2017 metų gegužės 1 dieną Seulo administracinis teismas nusprendė, kad Karinio personalo administracijos biuras (toliau – KPAB), dėl religinių įsitikinimų karo prievolės atsisakančius vyrus viešai vadindamas karo tarnybos vengėjais, gali padaryti jiems neatitaisomą žalą. Teismas įsakė, kad KPAB nustotų savo interneto svetainėje viešinti asmeninę informaciją apie karo prievolės atsisakančius asmenis, kol bus priimtas sprendimas administracinėje byloje prieš KPAB veiksmus. KPAB šį teismo nurodymą įvykdė.

2015 metų pradžioje KPAB pareigūnai karo tarnybos atsisakančius asmenis įspėjo, kad įtrauks juos į viešą karo tarnybos vengėjų sąrašą ir paskelbs jų asmeninę informaciją. KPAB tai padarė 2016-ųjų gruodžio 20-ąją: savo interneto svetainėje paskelbė tokių asmenų vardus ir pavardes, amžių, adresą bei kitą informaciją. Į vengėjų sąrašą buvo įtraukti tie, kas iki prisistatymo atlikti karo prievolę dienos pranešė, kad atsisako atlikti karo tarnybą ir vietoje jos nori atlikti alternatyviąją civilinę tarnybą.

Kjeng Čchan Parkas, karo tarnybos atsisakantis Jehovos liudytojas, buvo sukrėstas, kai interneto svetainėje tarp 237 karo tarnybos vengėjų pamatė savo pavardę. Vyras sakė: „Karo tarnybos atsisakau dėl nuoširdžių įsitikinimų ir suprantu, kad kai kuriems tokia mano pozicija nepatinka. Bet tikrai nesitikėjau, kad valdžia mane priskirs prie karo tarnybos vengėjų. KPAB gerai žino liudytojus ir priežastis, kodėl laikomės tokios pozicijos, ir tikrai turėtų suprasti, kad karo tarnybos atsisakome ne todėl, kad vengiame pilietinių pareigų. [...] Tiesą pasakius, pamatęs savo pavardę ir adresą tame viešai prieinamame sąraše, išsigandau, kad kas nors gali ateiti į mano namus ir mane užpulti.“

Į KPAB sąrašą buvo įtraukti 140 Jehovos liudytojų. Vyrai pateikė ieškinį, kad būtų nutrauktas jų asmeninių duomenų viešinimas. Ieškinyje jie teigė, kad Karo tarnybos įstatyme karo prievolės vengėjas – tai asmuo, kuris į kariuomenę neprisistato be pateisinamos priežasties. Liudytojai paaiškino, jog tarnybos jie nevengia ir kad pateisinamą priežastį turi, nes Pietų Korėjos įstatymas ir tarptautiniai įsipareigojimai reikalauja pripažinti teisę atsisakyti karo tarnybos dėl įsitikinimų. Ar Pietų Korėja deramai pripažįsta šią teisę, spręs Konstitucinis Teismas.

Be to, Jehovos liudytojai pareiškė, kad nors neigiama visuomenės reakcija sukėlė jiems emocinę įtampą ir užtraukė negarbę, jie ir toliau tvirtai laikysis savo pozicijos neiti karo tarnybos dėl įsitikinimų. Pietų Korėjoje tokį visuomenės spaudimą atlaikė jau daugiau kaip 19 000 Jehovos liudytojų. Bendrai paėmus, per pastaruosius 60 metų kalėjime jie praleido 36 000 suvirš metų. Asmeninės informacijos atskleidimą liudytojai laiko dar viena bausme, kuri savo neigiamomis pasekmėmis prilygsta įrašui apie teistumą. Tokį įrašą gauna Pietų Korėjos piliečiai, klausantys savo sąžinės.

Pietų Korėjos Jehovos liudytojai džiaugiasi, kad teismas pripažino, jog buvo pažeistos žmogaus teisės, ir tikisi, kad šis sprendimas turės teigiamos įtakos administracinėje byloje, kuri netrukus bus nagrinėjama. Liudytojai taip pat ketina pateikti prašymą Pietų Korėjos Valstybinei žmogaus teisių komisijai, kad teismui ji parengtų oficialią nuomonę. Byla bus svarstoma 2017 metų birželio 28 dieną.