2021 m. rugsėjo 28 d. suėjo 75 metai nuo pirmojo Jehovos liudytojų kongreso Rumunijoje. Kongresas buvo surengtas įtemptu laikotarpiu: ką tik buvo pasibaigęs Antrasis pasaulinis karas ir tenykščiai mūsų broliai kentė aršų priešiškumą. Vis dėlto, nepaisant visų priešininkų pastangų, dvasinė šventė praėjo sklandžiai ir kilniai.

Kongresas vyko 1946-ųjų rugsėjo 28 ir 29 d. Bukarešte, arenoje Arenele Romane. Kad į kongresą galėtų atvykti broliai ir sesės iš tolimesnių miestų, buvo išnuomotas traukinys. Tačiau įtakingi stačiatikių kunigai bandė įkišti pagalį į ratus – pasirūpino, kad traukinys keliskart neplanuotai sustotų, ir šitaip gerokai pavėlino atvykimo laiką.

Penktadienį – likus dienai iki kongreso – maždaug 9.00 val. ryto broliai pradėjo būriuotis geležinkelio stotyje norėdami pasitikti atvykstančius bendratikius. Pagal tvarkaraštį traukinys turėjo atvykti 10.00 val., tačiau dėl minėtų kliūčių į stotį įriedėjo tik 18.00 val.! Vis dėlto broliai nepasidavė ir savo draugų kantriai laukė.

Per karą tūkstančiai namų buvo sugriauti, todėl broliams reikėjo sugalvoti, kur apsistos atvykę bendratikiai. Ir štai kokią gerą išeitį jie rado: vienas brolis gyveno netoli kongreso vietos ir turėjo didelę pievą, taigi broliai nupirko daug šieno ir paklojo jį ant tos pievos. Kadangi oras buvo šiltas, broliai ir sesės patogiai išsimiegojo tiesiog po atviru dangumi.

Šeštadienio ryto programos klausėsi maždaug 3400 žmonių. Visų džiaugsmui buvo pranešta, kad Sargybos bokštas rumunų ir vengrų kalbomis vėl bus leidžiamas dukart per mėnesį. Tądien dalyviams buvo išdalyta apie 1000 naujausio numerio egzempliorių. Nuo tada Sargybos bokšte kurį laiką buvo spausdinami papildomi studijų straipsniai, kad broliai ir sesės pasivytų medžiagą, kurią buvo praleidę per karą.

Sekmadienį pasiklausyti visuomenei skirtos kalbos susirinko apie 15 000 žmonių. Tarp jų buvo valdžios atstovų, policininkų ir netgi stačiatikių kunigų, apsirengusių liturginiais drabužiais. Broliai sužinojo, kad kunigai ketina netoli arenos atgabenti statinių su benzinu ir programos metu jas susprogdinti. Apie tai buvo pranešta pareigūnams ir pikti dvasininkų kėslai žlugo.

Vienas kunigas per programą norėjo užlipti ant scenos, tačiau broliai jį sulaikė. Vienas brolis kunigui pasakė: „Nėra prasmės stačiatikių kunigui eiti į sceną ir kalbėti šitai auditorijai. Bet užtat mielai prašom prisėsti ir pasiklausyti.“ Po tokių žodžių kunigas ramybės nebedrumstė. Šalies generalinis prokuroras vėliau pagyrė mūsų brolius už gerą organizavimą ir tvarką renginio metu.

Mūsų bendratikiai priešininkų grasinimų neišsigando. Kongrese dalyvavęs brolis Vasilė Sabadešas, kuriam dabar 96-eri, prisimena: „Baimės nė kvapo nebuvo. Broliai buvo pratę prie persekiojimų, jie nieko nebijojo.“

Anot Vasilės, kongresas dar labiau suvienijo Jehovos liudytojus Rumunijoje. Daugelis Bibliją studijavo ir pasikrikštijo karo metais. Kadangi buvo palyginti nauji tiesoje, tarp jų dažnai kildavo nesutarimų, kaip reikėtų žiūrėti į karą. Tačiau po kongreso, kaip pasakoja Vasilė, „broliai tapo dar vieningesni ir džiugesni“. Jis tęsia: „Norėjome, kad kongresas niekada nesibaigtų! Buvo taip sunku su broliais atsisveikinti.“

Šiandien Rumunijoje mūsų bendratikiai savo tikėjimą gali išpažinti laisvai. 2020 m. šalyje buvo daugiau kaip 39 000 Jehovos liudytojų. O 2021 m. Jėzaus Kristaus mirties minėjime dalyvavo daugiau nei 100 000 žmonių – tai naujas šalies rekordas.

Brolių ir sesių pasiryžimas rinktis drauge garbinti Dievo išties pagirtinas. Esame dėkingi Jehovai, kad apsaugojo savo tarnus, susirinkusius į šį istorinį kongresą (Hebrajams 10:24, 25).