2021 m. gruodžio 16 d. Totorijos Respublikos Naberežnyje Čelnų miesto teismas brolius Ilchamą, Konstantiną, Vladimirą ir Aidarą pripažino kaltais. Ilchamui ir Konstantinui skirta 30 mėnesių, Vladimirui – 37 mėnesių, o Aidarui – 33 mėnesių lygtinė laisvės atėmimo bausmė.

Ilchamas Karimovas

• Gimė: 1981 m. Džombojuje (Uzbekistanas)

• Biografija: turi stiklapūčio specialybę. Kad išlaikytų šeimą, Uzbekistane dirbo kelis darbus. 2000 m. emigravo į Rusiją. Vieną 2001-ųjų dieną meldė Dievą pagalbos. Jau kitą dieną sutiko Jehovos liudytojus ir pradėjo studijuoti Bibliją. 2004 m. tapo Jehovos liudytoju. 2012 m. vedė Juliją.

Konstantinas Matrašovas

• Gimė: 1988 m. Prokopjevske

• Biografija: dar jaunystėje neteko tėčio. Dirba mechaniku ir finansiškai remia savo mamą. Mama tapo Jehovos liudytoja, kai Konstantinui buvo 8-eri. Sužinojęs, kad Dievas žada žmonėms nuostabią ateitį, Konstantinas panoro tyrinėti Bibliją. 2018 m. tapo Jehovos liudytoju.

Vladimiras Miakušinas

• Gimė: 1987 m. Nižnekamske

• Biografija: baigė technikumą ir inžinerijos akademiją. Dirba vyriausiuoju inžinieriumi automobilių elektronikos gamykloje. Ypač vertina išmintingus Biblijos pamokymus, jos aiškumą ir logiką. 2013 m. tapo Jehovos liudytoju. 2017 m. vedė Svetlaną.

Aidaras Julmetijevas

• Gimė: 1993 m. Nižnekamske

• Biografija: studijavo muziką ir automechaniką. Dirba pardavėju ir automechaniku. Studijuoti Bibliją pradėjo pamatęs, kaip joje užrašyti pamokymai ir principai padėjo jo tėvams. 2012 m. tapo Jehovos liudytoju. 2013 m. vedė Albiną. Dėl sąžinės atsisakė atlikti karinę tarnybą. Vietoj jos atliko alternatyviąją civilinę tarnybą.

2018 m. gegužės 27 d. Totorijoje pareigūnai atliko kratą dešimties Jehovos liudytojų namuose. Broliai Ilchamas, Konstantinas, Vladimiras ir Aidaras buvo uždaryti į tardymo izoliatorių. Ten jie praleido daugiau nei 160 dienų, po to jiems buvo skirtas namų areštas.

Šiuo metu namų areštas vyrams nebetaikomas. Tačiau jie visi yra įtraukti į Rusijos federalinį ekstremistų sąrašą, todėl jiems neleidžiama palikti gyvenamosios vietos. Be to, buvo užblokuotos jų banko sąskaitos. Kurį laiką vyrai negalėjo rasti darbo.

Apie laikotarpį izoliatoriuje Aidaras sako: „Prisiminiau labai daug Biblijos eilučių. [...] Visa tai prisiminti man padėjo Jehova – pats niekaip nebūčiau sugebėjęs.“

Konstantinas pasakoja, kad atsidūręs kalinimo įstaigoje iš pradžių labai jaudinosi. Tačiau mintis jis stengėsi nukreipti kitur – mąstė, kaip galėtų paliudyti teismo pareigūnams, sargybiniams, kaliniams, policininkams. Brolis sako: „Nelaisvėje galėjau geriau paliudyti nei laisvėje. Panašiai buvo ir pirmajame amžiuje gyvenusiam apaštalui Pauliui. Filipiečiams 1:12, 13 jis rašė: „Žinokite, broliai, kad dėl to, kas man nutiko, geroji naujiena dar labiau išplito. Apie tai, kad esu įkalintas dėl Kristaus, sužinojo visi pretorijonai ir daugelis kitų.“

Vladimiras yra dėkingas broliams ir sesėms už praktinę pagalbą. „Žmona vis papasakodavo, kad bendratikiai davė jai pinigų, kad ji galėtų nupirkti man maisto produktų, – sako brolis. – Yra nustatytas limitas, kiek kaliniai gali gauti per mėnesį, ir aš labai dažnai tą limitą pasiekdavau.“

Ilchamas pasakoja, kad nelaisvėje sustiprėjo jo ryšys su Jehova: „Per šiuos išmėginimus tapau artimesnis su savo dangiškuoju Tėvu. Dabar dar tvirčiau juo pasitikiu. Mano maldos tapo ilgesnės, prasmingesnės, karštesnės.“

Žinome, kad Jehova šiems mūsų broliams ir jų šeimoms už „dievotą ir dorą gyvenimą“ tikrai atlygins (1 Timotiejui 2:2).