2019 metų birželio 6 dieną, praėjus dviem savaitėms po to, kai teismas atmetė brolio Denniso Christenseno apeliaciją, iš Oriolo tardymo izoliatoriaus jis buvo perkeltas į pataisos koloniją Nr. 3 Lgovo mieste. Lgovas yra apie 200 kilometrų nuo Oriolo, kur gyvena Denniso šeima ir draugai.

Atvykęs į koloniją Dennisas buvo užgauliojamas ir patyrė didelį spaudimą. Tačiau pasitikėjimas Jehova padėjo jam likti tvirtam ir nepasiduoti baimei (1 Petro 5:10).

Per tą laiką, kol Dennisas yra kalinamas, bendratikiai su meile rūpinasi jo žmona Irina. Birželį brolis Markas Sandersonas iš Vadovaujančiosios tarybos ir kiti atsakingi broliai susitikę su Irina Suomijoje stengėsi ją padrąsinti.

Jau daugiau kaip mėnesį Dennisas yra kolonijoje. Neseniai Irina gavo leidimą kalbėtis su juo telefonu kartą per dieną ir lankyti jį kalėjime.

Nors Dennisui su Irina per pastaruosius dvejus metus teko iškęsti nemažai sunkumų, jiedu nepraranda tvirtybės ir džiaugsmo. Pasak Irinos, laiškai, kas savaitę gaunami iš Denniso, ją labai sustiprina. Vieno laiško eilutės jai ypač brangios: „Teigiamos emocijos – sėkmės raktas, o mes turime daug priežasčių džiaugtis.“ Pabaigoje jis rašo: „Remti Jehovos visavaldystę yra mūsų pagrindinis tikslas. Žinau, kad mūsų kelias ilgas, ir pergalės dar nepasiekėme. Bet galų gale mes laimėsim. Tuo esu tikras visu šimtu procentų.“

Liepos 21 dieną per tarptautinį kongresą Danijoje Vadovaujančiosios tarybos narys Stivenas Letas perskaitė Denniso kreipimąsi į dalyvius. Jame, be kita ko, buvo sakoma: „Norėčiau būti kartu su jumis, bet kol kas tai neįmanoma, nes dar neatlikau savo dabartinės užduoties. Tačiau ateityje mes tikrai pasimatysime. Labai to laukiu.“

Kalėdamas Romoje Paulius rašė: „Kai tik jus prisimenu, aš dėkoju savo Dievui – dėkoju kaskart, kai karštai už jus meldžiuosi. Meldžiuosi už jus džiaugdamasis, [...] nes esate mano širdyje. Dievo malonės paskatinti, jūs tapote man parama tiek kalėjimo pančiuose, tiek ginant ir įtvirtinant teisę skelbti gerąją naujieną“ (Filipiečiams 1:3, 4, 7).