2021 m. sausio 21 d. brolis Feliksas Machamadijevas saugiai pasiekė savo gimtąją šalį – Uzbekistaną. Stotyje jį pasitiko žmona Jevgenija, kuri į šalį buvo atvykusi porą dienų anksčiau. 2020 m. balandį Feliksas neteko Rusijos pilietybės. 2020 m. gruodžio 31 d. jis buvo paleistas iš kalėjimo Rusijoje, ir kol buvo tvarkomi deportacijai reikalingi dokumentai, Orenburgo srities Beliajavkos rajono teismas nusprendė laikinai jį uždaryti deportavimo centre. 2021 m. sausio 20 d. brolis buvo įsodintas į traukinį ir išsiųstas į Uzbekistaną.

Feliksas Rusijoje gyveno apie 18 metų. Iš Uzbekistano į Saratovo miestą jis su mama atsikraustė 2002-aisiais. Būdamas 19-os, 2004 metais pasikrikštijo. 2011-aisiais vedė Jevgeniją.

2018 m. birželio 12 d. ginkluoti ir kaukėti Federalinės saugumo tarnybos pareigūnai ir vietinė policija įsiveržė į Felikso ir Jevgenijos namus. Feliksas buvo suimtas ir beveik metus praleido tardymo izoliatoriuje. Likti tvirtam jam padėjo malda. Feliksas sako: „Melsdavau Jehovos, kad suteiktų ramybės ir džiaugsmo tai dienai.“

Feliksas ir kiti penki broliai vėliau buvo pripažinti kaltais. 2019 m. rugsėjo 19 d. jiems skirta laisvės atėmimo bausmė. Pralaimėję bylą apeliaciniame teisme, Feliksas su keturiais iš anų penkių brolių buvo perkeltas į kalėjimą Orenburge – mieste, esančiame už 800 kilometrų nuo namų Saratove. Kai atvyko į kalėjimą, broliai buvo žiauriai sumušti.

Net ir skaudžiai nukentėjęs, Feliksas neprarado džiaugsmo, šypsena – skiriamasis brolio bruožas – jo veide nedingo. Jevgenija sako: „Aš taip juo didžiuojuosi! Jis ne tik oriai laikėsi per teismą, bet ir toliau visa pakelia ramiai ir drąsiai. Drauge ir man padeda ištverti.“

Rusijos valdžia siekė Feliksą palaužti, tačiau, kaip jis pats sako, išbandymai jo tikėjimą tik sustiprino. Tai mums primena Juozapo žodžius savo broliams: „Nors jūs norėjote padaryti man pikta, Dievas viską pakreipė į gera“ (Pradžios 50:20).