2020 m. gruodžio 17 d. Rostovo prie Dono Leninskio rajono teismas brolį Ruslaną Alijevą pripažino kaltu ir skyrė jam lygtinę dvejų su puse metų laisvės atėmimo bausmę. Sėsti į kalėjimą broliui nereikės.

Kol laukė teismo nuosprendžio, Ruslano širdį saugojo „Dievo ramybė“ (Filipiečiams 4:7). Savo draugams jis sakė: „Dėl teismo sprendimo pernelyg nesijaudinu. Galų gale viskas yra Dievo rankose. Jis suteiks man pagalbą pačiu tinkamiausiu metu. Kad ir kur būčiau, nenustosiu tarnauti Jehovai.“ Ruslanas taip pat žino, kad broliai ir sesės visame pasaulyje už jį meldžiasi, ir tai jam yra didelė paguoda.

2020 m. gruodžio 14 d. per savo baigiamąją kalbą Ruslanas teismui pasakė: „Pirmame mūsų eros amžiuje prieš teismą stojo vienas 33 metų vyras. Jis buvo kaltinamas maišto prieš valdžią kurstymu. Tačiau, kaip rodo teismo proceso dokumentai, esminė priežastis, kodėl tą vyrą teisė, buvo jo santykiai su Dievu Jehova. Liudininkų parodymai nesutapo, prokuroras niekaip negalėjo įrodyti jo kaltės, bet jis vis tiek buvo pripažintas kaltu. Tas vyras – Jėzus Kristus.

Šiandien, dvidešimt pirmame amžiuje, aš – irgi 33 metų vyras – stoviu prieš teismą ir esu kaltinamas panašiais nusikaltimais – kad pažeidžiau Konstituciją ir keliu grėsmę šalies saugumui. [...] Kaskart, kai išgirstu, kokiais nusikaltimais mane kaltina, negaliu atsistebėti. Tie kaltinimai neturi jokio pagrindo, jie yra absurdiški.“

Ruslanas taip pat argumentuotai paaiškino, kodėl neteisinga jį kaltinti tautinės ir religinės neapykantos kurstymu: „Taip jau susiklostė, kad augau tarp trijų kultūrų: rusų, azerbaidžaniečių ir ukrainiečių. Visos trys kultūros man vienodai brangios ir artimos. [...] Turiu draugų iš angliškai kalbančių Afrikos šalių, taip pat iš Kinijos. [...] Pats esu azerbaidžanietis. Visi gerai žino, kad tarp azerbaidžaniečių ir armėnų jau nuo senų laikų vyrauja didelis priešiškumas. Tačiau vienas geriausių mano draugų yra armėnas. Per mano vestuves jis netgi buvo liudininkas. Būtent mano religija išmokė mane mylėti visus žmones, nesvarbu, kokia jų tautybė, rasė, religija ar socialinė padėtis.[...] Tiek mane patį, tiek tuos, kas mane pažįsta, labai stebina man metami kaltinimai, esą kursčiau tautinę ir rasinę neapykantą tvirtindamas, kad kuri viena tauta pranašesnė už kitą.“

Gera girdėti, kad drąsūs mūsų bendratikiai Rusijoje nepraleidžia progos teismuose paliudyti. Gindami savo tikėjimą jie ir toliau sėja tiesos sėklas, kurios laikui atėjus nuoširdžių žmonių širdyse tikrai sudygs (Mato 10:18).