2019-ųjų rugsėjo 4 dieną Saratove, kur vyko šešių Jehovos liudytojų teismas, žodį tarti buvo pakviestas gerai žinomas religijotyrininkas, Rusijos Federacijos valstybės patarėjas Sergejus Igorevičius Ivanenka. Jis prisiekė teismo akivaizdoje ir kalbėjo Jehovos liudytojų naudai. Dr. Ivanenka yra dviejų mokslo leidinių apie Jehovos liudytojus Rusijoje autorius. Toliau pateikiame jo parodymų ištraukas.

Jehovos liudytojų religiniai įsitikinimai ir gyvenimas. „Jehovos liudytojų išskirtinis bruožas tas, kad jie vadovaujasi ne kokio konkretaus vadovo griežtomis taisyklėmis ar autoritetu, bet stengiasi, kad jų sekėjai ugdytųsi Biblija išlavintą sąžinę ir kiekvienas asmeniškai savo noru priimtų Biblija pagrįstus sprendimus.

Jehovos liudytojai stengiasi vadovautis tuo, kas užrašyta Biblijoje, ir gyventi pagal principus, kurių pirmame mūsų eros amžiuje laikėsi Jėzus Kristus ir jo mokiniai.

Jie drauge garbina Dievą studijuodami Bibliją, atsakinėdami į klausimus biblinėmis temomis, giedodami pagal Biblijos tekstus sukurtas giesmes, ir tai aiškiai rodo, kad Jehovos liudytojai, kad ir ką darytų, labai stengiasi elgtis taip, kaip moko Biblija.

Taip pat jie tiki, kad krikščionio religinis gyvenimas turi vykti bendruomenėje. Pavyzdžiui, Jehovos liudytojai gilinasi į Naująjį Testamentą, kas jame rašoma apie Jėzų Kristų ir jo mokinius, jo sekėjus, krikščionių bažnyčios kūrimosi laikais. [...] Jehovos liudytojai yra įsitikinę, kad Dievą garbinti turi drauge.

Jie pabrėžia, kad Jėzaus Kristaus mokiniai bus atpažįstami iš tarpusavio meilės.“

Jehovos liudytojų evangelizacijos veikla. „Jehovos liudytojai išsiskiria iš kitų tikinčiųjų tuo, kad uoliai skelbia Dievo Karalystę. Šiame darbe jie daug aktyvesni ir uolesni už kitų religijų išpažinėjus. Kiekvienas liudytojas privalo kiek nors laiko skelbti gerąją naujieną.

Paprastai jie sako: „Taip rašoma Biblijoje.“ Žmogus gali paimti Bibliją ir pasižiūrėti pats. Jeigu su tuo sutiks, jis taps Jehovos liudytoju. Jeigu ne, netaps. Čia nėra jokios prievartos.“

Kaltinimas, kad Jehovos liudytojai yra ekstremistai. „Iš pradžių buvo pareikšta, jog kai kurie Jehovos liudytojų leidiniai ekstremistinio pobūdžio todėl, kad juose tvirtinama, jog vien Jehovos liudytojų religija teisinga, o visos kitos klaidingos. Kitos denominacijos tvirtina panašiai, bet tuo apkaltinti buvo tik Jehovos liudytojai. Tvirtinimas, kad vienintelė jų religija yra teisinga, o visos kitos klaidingos, buvo traktuojamas kaip propaganda, kad jie savo religiją laiko pranašesne už kitas.

Kaip religijotyrininkas manau, jog [teismo sprendimas] yra nepagrįstas, nes kiekvienos religijos išpažinėjai linkę tvirtinti tą patį – teisinga tik jų religija, o visos kitos klaidingos.

Kiekvienas tikintis žmogus, aišku, savo religiją laiko visiškai teisinga, o kitas arba visiškai klaidingomis, arba beveik klaidingomis. Ir tai suprantama, antraip jis bus laikomas veidmainiu.

Tačiau, jei valdžios įstatymai nesikerta su Dievo įstatymais, Jehovos liudytojai uoliai stengiasi jiems paklusti. Būtent dėl to yra tiek daug atvejų, kai Jehovos liudytojai grąžina rastus pinigus ir moka mokesčius, nors galėtų jų išvengti. Tai sąmoningas apsisprendimas, ir aš nekaltinčiau jų jokiu ekstremizmu ar polinkiu į ekstremizmą.“

Jehovos liudytojai ir Biblija. „Unikalu ir tai, kad studijuodami Bibliją ar būdami tarnyboje Jehovos liudytojai naudojasi įvairiais Biblijos vertimais. Jie labai stengiasi, kad Biblija būtų žmonėms prieinama kuo daugiau kalbų. Šiuo atžvilgiu jie, kitaip nei kitos religijos, labai daug dėmesio skiria Biblijai. Iš tikrųjų čia buvo pareikšta, kad jų Biblijos vertimas ekstremistinis [...]. Galbūt tie, kas priėmė tokį sprendimą, manė, kad Jehovos liudytojai yra išimtinai prisirišę prie šio vertimo ir, jeigu nebegalės juo naudotis, nustos skelbti gerąją naujieną. Toks įsitikinimas klaidingas. Jehovos liudytojai vertina kiekvieną Biblijos vertimą.“

Juridiniai asmenys ir tikėjimo praktika. „Rusijos Federacijos Aukščiausiojo Teismo sprendimas rodo, kad [...] dauguma Jehovos liudytojų bendruomenių neturėjo juridinio asmens statuso. [...] Todėl nebūtų tikslu sakyti, kad kiekvienas Jehovos liudytojas kokioje vietovėje savaime priklauso kokiam nors juridiniam asmeniui.

Apie juridinius asmenis galiu pasakyti tiek: [...] aš kruopščiai išstudijavau jų įstatus; juose nėra minimi nei prižiūrėtojai, nei vyresnieji, nei pionieriai – tokių terminų ten tiesiog nėra. Įstatuose paprastai nurodomas steigėjas, nedidelė maždaug dešimties asmenų grupė. Šių žmonių atsakomybė yra grynai teisinė, bendruomenėje jie neturi jokio statuso nei galios priimti sprendimus dėl Jehovos liudytojų religinės veiklos. [...] Vienodą religinę veiklą Jehovos liudytojai vykdo bet kurioje šalyje ar regione.

Jehovos liudytojai stengėsi paklusti [Aukščiausiojo Teismo sprendimui, pagal kurį likviduoti tik jų juridiniai asmenys]. Bet jie ir toliau tęsia savo religinę veiklą; valdžia jų kaip religijos neuždraudė. Taigi jie tęsia savo religinę veiklą kaip atskiri piliečiai. Jie įsitikinę, jog turi tokią teisę, ir aš, būdamas religijotyrininkas, sutinku, kad tuo jie nepažeidžia Aukščiausiojo Teismo sprendimo.“

Jehovos liudytojai ir kraujo perpylimas. „Biblijoje sakoma, kad kraujyje yra gyvybė, todėl vartoti kraujo negalima. Šiame kontekste kalbama apie draudimą kraują vartoti maistui, bet liudytojai tai supranta platesne prasme. Jie įsitikinę, jog kraujo nevalia vartoti išvis, nei kaip maisto (jie nevalgo kraujinės dešros), nei daryti kraujo perpylimo. Tačiau liudytojai sutinka, kad jų gydymui būtų naudojamos smulkiosios kraujo frakcijos. Šiuo atveju, ką pasirinkti, kiekvienas tikintysis sprendžia pats. Kraujo perpylimo jie atsisako ne todėl, kad norėtų mirti, priešingai, nori gauti geriausią medicininę pagalbą. Kraujo perpylimas tiek jų, tiek medicinos požiūriu, susijęs su rizika užsikrėsti AIDS ar kitomis ligomis. Operacijos be kraujo perpylimo suteikia daugiau garantijų ir, kaip rodo statistika, turtingi žmonės dažniausiai susilaiko nuo kraujo perpylimo, nes šitaip labiau tikėtina išvengti užkratų ir komplikacijų.“

Jehovos liudytojai ir aukos. „Žmogus gali ir neaukoti. Teoriškai kalbant, kiekvienas gali lankyti Jehovos liudytojų sueigas ir visą gyvenimą nepaaukoti nė vieno rublio ar dolerio. Aukoti ar ne, – kiekvieno asmeninis reikalas.“

Nors dr. Sergejus Ivanenka autoritetingai patvirtino, kad Jehovos liudytojai yra sąžiningi, gerbiantys įstatymus krikščionys, teismas neatsižvelgė į jo argumentus ir visus šešis brolius nuteisė įvairų laiką kalėti.

Kadangi Rusijoje ir toliau mūsų broliai neteisingai kaltinami ir neteisėtai sodinami į kalėjimą, meldžiame, kad Jehova laimintų mūsų drąsius ir ištikimus bendratikius ir kad jie džiaugtųsi jo pritarimu (Psalmyno 109:2–4, 28).