2021 m. balandžio 1 d. Maskvoje vyko spaudos konferencija, skirta paminėti 70-ąsias operacijos „Šiaurė“ metines. 1951-aisiais, vykdant šią operaciją, beveik 10 000 Jehovos liudytojų iš šešių buvusių Sovietų Sąjungos respublikų traukiniais buvo išvežti į Sibirą. Konferencijoje pasisakė šeši asmenys: religijotyrininkai, žmogaus teisių specialistai ir Jehovos liudytojų atstovas. Paskui jie atsakinėjo į žiniasklaidos atstovų klausimus. Įdomu, kad kalbėtojai ne tik prisiminė praeitį, bet ir rado nemažai sąsajų su Jehovos liudytojų padėtimi dabartinėje Rusijoje. Visa konferencija buvo transliuojama internetu (galite pažiūrėti jos įrašą rusų arba anglų k.).

Europos Jehovos liudytojų draugijos atstovas Jaroslavas Sivulskis, kurio šeima irgi buvo ištremta vykdant operaciją „Šiaurė“, nemažai kalbėjo apie tai, kokiomis nežmoniškomis sąlygomis tremtiniai turėjo gyventi. „Ištyrinėję archyvinę medžiagą suskaičiavome, kad iš viso buvo deportuoti 9793 Jehovos liudytojai ir jų šeimos nariai. Į šį skaičių įeina ir tie, kurie tremtyje mirė, taip pat gimusieji pakeliui į Sibirą“, – sakė J. Sivulskis.

Rusijos religijotyrininkas Sergejus Ivanenka paminėjo, kad anuomet didelę įtaką padarė sovietinė propaganda, nukreipta prieš Jehovos liudytojus. Vyras pasakė, kad panašiai yra ir šiandien. Išsamiai aptaręs 1951-ųjų deportaciją, S. Ivanenka pabrėžė, kad Jehovos liudytojai yra labai ištvermingi: „Agresyvus Jehovos liudytojų persekiojimas, Rusijos Federacijoje prasidėjęs 2017 metais, yra beprasmiškas. Tai patvirtina tiek operacija „Šiaurė“, tiek dabartinės situacijos analizė. Daug pasako vien Jehovos liudytojų tvirtumas ginant savo įsitikinimus. Manau, valdžiai prasmingiausia būtų imtis priemonių, kad liudytojai vėl turėtų savo teises.“

Kazachstano religijotyrininkas Arturas Artemjevas, knygos „Jehovos liudytojai Kazachstane: socialinė, istorinė ir religinė analizė“ autorius, paminėjo, kad netgi taikydami aršiausią taktiką sovietai nepajėgė susidoroti su Jehovos liudytojais ir neprigesino jų uolumo. Priešingai, sovietmečiu Jehovos liudytojų skaičius Rusijoje tik padidėjo. Panašią išvadą padarė ir žmogaus teisių specialistas, Maskvos Helsinkio grupės narys Valerijus Borščiovas: „Persekiojimas tik sustiprina Jehovos liudytojus. Valdžia turi tai įsisąmoninti.“

Valentinas Gefteris, Ekspertų tarybos prie Rusijos Žmogaus teisių komisijos narys, kalbėjo tema „Kaip šiuolaikinėje Rusijoje atsiranda sąžinės kalinių“. Anot V. Gefterio, Rusijoje kalinčius Jehovos liudytojus reikėtų laikyti ne politiniais, o sąžinės kaliniais. Jis pasakė: „Jehovos liudytojai nėra valstybės priešai.“ Vyras paaiškino, kad politinio neutralumo liudytojai laikosi grynai dėl religinių įsitikinimų, todėl jų kalinimas visiškai neturi pagrindo.

Paskutinis kalbėjo Aleksandras Verchovskis. Jis yra Prezidentinės žmogaus teisių tarybos narys ir informacijos ir analizės centro SOVA vadovas. SOVA centras atidžiai stebi ir fiksuoja visus atvejus, kai netinkamai taikomas kovos su ekstremizmu įstatymas, pavyzdžiui, kai jis taikomas Jehovos liudytojams. A. Verchovskis pateikė tyrimo apie dabartinį persekiojimą Rusijoje rezultatus ir pasakė: „Ar ši kampanija prieš Jehovos liudytojus baigsis? Tai labai svarbus klausimas, tačiau atsakymo į jį dar nežinome.“ A. Verchovskio manymu, anksčiau ar vėliau Rusijos valdžia nutrauks liudytojų persekiojimą. Jis netgi pateikė keletą pasiūlymų, kaip būtų galima pakoreguoti kovos su ekstremizmu įstatymą, kad jis padėtų efektyviau saugoti šalį nuo tikrų ekstremistų ir kartu nepažeistų taikių tikinčiųjų, tokių kaip Jehovos liudytojai, teisių.

Paskui žiniasklaidos atstovai galėjo užduoti konferencijos dalyviams klausimų.

Tą pačią dieną mokslinė konferencija buvo surengta ir Moldovoje, Kišiniovo mieste. Ją organizavo Moldovos Mokslų akademijos Istorijos institutas, Belcio miesto Aleku Ruso valstybinis universitetas ir Kahulio miesto Bogdano Petričeiku Hašdeu valstybinis universitetas. Kita konferencija šia tema numatyta balandžio 9 d. Ukrainoje.