Irina Lochvickaja

• Gimė: 1962 m. Izvestkovojėje

• Biografija: kai Irinai buvo šešeri, mirė jos tėtis. Jaunystėje ji labai mėgo šokti, vaidinti, megzti, žaisti krepšinį ir tinklinį.

  Dievo pažadas prikelti mirusiuosius palietė Irinos širdį. 1993 m. ji tapo Jehovos liudytoja. Praėjus septyniems mėnesiams po Irinos krikšto, mirė jos vyras. Irina liko viena su septynmečiu sūneliu Arturu.

2020 m. vasario 6 d. Rusijos valdžia Irinai ir dar penkioms sesėms iš Birobidžano pateikė kaltinimus už „ekstremistinę“ veiklą. Iš viso Jehovos liudytojams tame mieste buvo iškelta 19 baudžiamųjų bylų. Baudžiamojon atsakomybėn patraukti 22 mūsų bendratikiai, tarp jų – Irinos sūnus Arturas ir jo žmona Ana.

Irinos teismo posėdžiai buvo uždari, juose negalėjo dalyvauti nei žurnalistai, nei Irinos giminaičiai. Sesė prašė teismo, kad būtų rengiami atviri posėdžiai, taip pat kad jos byla būtų grąžinta prokuratūrai, tačiau visi jos prašymai buvo atmesti.

Susiklosčiusi situacija smarkiai atsiliepė Irinos fizinei ir emocinei sveikatai. Nepalūžti sesei padeda dvasinė veikla. Ji sako: „Su Jehovos pagalba išsiugdžiau gerą įprotį ne tik skaityti Bibliją, bet ir į ją gilintis.“ Sykį nerimastingos mintys taip pakirto Irinai jėgas, kad buvo be galo sunku paimti Bibliją į rankas. Koks vaistas tada sesei padėjo? „Ėmiau karštai melstis, – pasakoja ji. – Nusistačiau tikslą grįžti prie savo dvasinės veiklos įpročių. Jehova mane išmokė galvoti ne vien apie save, bet ir apie kitus.“

Irina stengiasi padėti tiems, kam reikia paramos ir padrąsinimo, pavyzdžiui, susidomėjusiems asmenims ir bendratikiams. Sesė sako: „Kai daugiau mąstai apie kitus, neturi laiko gailėti savęs ar pernelyg jaudintis.“

Iriną taip pat labai stiprina bendruomenė, ypač vyresnieji. „Nors patys patiria persekiojimą, jie visada mane paguodžia, visada randa tinkamų žodžių mane pastiprinti. Kai tik man ko nors prireikia, jie visada ateina į pagalbą. Esu jiems už tai labai dėkinga“, – sako sesė.

Esame tikri, kad Jehova ir toliau Irina pasirūpins. Sesė sako: „Anksčiau skaitydama apie persekiojamus bendratikius galvodavau, kaip aš elgčiausi atsidūrusi tokioje situacijoje, svarstydavau, ar pasitikėčiau Jehova. Dabar jau žinau atsakymą: aš juo pasitikiu. Aišku, viską pajėgiu tik su Jehovos pagalba. Kaip ir kiti ištikimi Dievo tarnai, noriu likti tvirta. Žinau, kad Jehova rems mane savo dešine.“ (Palygink su Izaijo 41:10.)