2020 m. gruodžio 17 d. a Rostovo prie Dono Leninskio rajono teismas turėtų paskelbti nuosprendį brolio Ruslano Alijevo byloje. Prokuroras prašo teismo skirti broliui lygtinę trejų metų laisvės atėmimo bausmę.

Ruslanas Alijevas

• Gimė: 1987 m. Čiunojare (Krasnojarsko kraštas)

• Biografija: vaikystėje su šeima dažnai kraustydavosi – yra gyvenęs Azerbaidžane, Ukrainoje. Dirbo statybininku, pardavimų konsultantu, gitaros mokytoju, taip pat anglų ir kinų kalbų mokytoju. Mėgsta sportuoti, rašo eilėraščius, kuria dainas. Moka keturias kalbas. Jo žmona Kristina irgi kalba kiniškai.

  Studijuoti Bibliją pradėjo būdamas 13 metų. Gilindamasis į Bibliją rado atsakymus į visus kylančius klausimus. 2006 m. tapo Jehovos liudytoju.

2019 m. birželio 6 d. Ruslanui buvo iškelta baudžiamoji byla. Birželio 10-ąją vienai parai jis buvo uždarytas į areštinę. Po to jam ir dar vienam broliui – Semionui Baibakui – skyrė namų areštą. Iš pradžių Ruslanui namų areštas buvo skirtas aštuonioms savaitėms, tačiau net devynis kartus buvo pratęstas. Iš viso namų arešte brolis praleido pusantrų metų. Per tą laiką Ruslanas galėjo bendrauti tik su savo žmona, advokatu, tyrėju ir inspektoriumi. Jam nebuvo leidžiama naudotis internetu, taip pat nei gauti, nei siųsti laiškų ar SMS žinučių.

Anot Ruslano, dar prieš jo sulaikymą jiedu su žmona dažnai sakydavo, kad tik laiko klausimas, kada ir jie taps persekiotojų taikiniu. „Stengėmės laikytis gerų dvasinės veiklos įpročių, – sako brolis. – „Metraštyje“ ir kituose mūsų leidiniuose skaitėme apie bendratikius, kurie irgi buvo persekiojami. Pastebėjome, kad net sunkiausiose situacijose jie sugebėjo likti džiugūs ir neprarasti humoro jausmo.“ Ruslanas priduria: „Prašėme Jehovą, kad suteiktų mums jėgų pakelti visus būsimus sunkumus.“

Pasiruošti persekiojimui Ruslanui taip pat padėjo pokalbiai su kitais bendratikiais apie tai, kas gali nutikti. „Norėdamas padrąsinti savo bendruomenės brolius ir seses, ieškojau viltingų Biblijos eilučių ir įkvepiančių straipsnių, – pasakoja Ruslanas. – Vėliau, kai man pačiam reikėjo padrąsinimo, tos eilutės ir tie straipsniai mane labai stiprino.“

Kuo Ruslanui ir jo žmonai buvo naudinga iš anksto ruoštis persekiojimui? Brolis sako: „Kai mūsų namuose darė kratą, jaučiau didelę ramybę, beveik nesijaudinau.“ Ikiteisminio tyrimo metu tyrėjas pagrasino, kad baudžiamąją bylą iškels ir Kristinai. „Mano Kristinos tai nė kiek neišgąsdino, – sako Ruslanas. – Matydamas tvirtą jos poziciją aš pats įgavau daugiau drąsos.“

Namų areštas Ruslano ir Kristinos gyvenimą gerokai apsunkino. Bet sutuoktiniai nepraranda džiaugsmo. Ruslanas pasakoja: „Jehova pasirūpina būtiniausiais mūsų poreikiais – tiek fiziniais, tiek dvasiniais, tiek emociniais. Daugiau nieko ir nesitikiu. Per laiką išmokome visada pasitikėti Jehova ir būti patenkinti tuo, ką turime. Toks požiūris padeda apsisaugoti nuo perdėto nerimavimo.“

Į vieną iš posėdžių, per kurį teismas sprendė dėl Ruslano namų arešto pratęsimo, jo bendratikiams nebuvo leista užeiti. Tačiau broliai ir sesės rado kitą būdą Ruslaną palaikyti. Jie stovėjo lauke ir, kai Ruslaną išvedė iš teismo salės, palydėjo jį plojimais ir šūksniais: „Mes su tavim, Ruslanai!“

Mūsų bendratikiai Rusijoje rodo puikų pavyzdį – jie yra nepelnytai persekiojami, tačiau visiškai pasitiki Jehova (Psalmyno 118:6–9).