2020-ųjų birželio 26 dieną Lgovo kalėjimo administracija Denisą Christenseną neteisėtai perkėlė į vienutę specialiame baudžiamajame korpuse, į kurį paprastai patenka piktavališki kalėjimo taisyklių pažeidėjai. Atsižvelgiant į tai, kad mūsų brolio sveikata blogėja, atrodo, jog stengiamasi jį palaužti. Galbūt prokuratūra ketina panaudoti naujus prieš Denisą sufabrikuotus kaltinimus norėdama užginčyti teismo sprendimą, kurį vos prieš kelias dienas palaikė.

Christensenas yra atlikęs daugiau kaip pusę jam skirtos šešerių metų bausmės. Jau daugiau kaip metus jis galėjo būti paleistas lygtinai arba jo bausmė galėjo būti sušvelninta. Po trijų prašymų, kurie buvo atmesti, ketvirtas galiausiai pasiekė teismą. 2020-ųjų birželio 23 dieną Lgovo apylinkės teismas priėmė sprendimą likusį jo įkalinimo laiką pakeisti pinigine bauda. Teisme dalyvavęs prokuroras Artiomas Kofanovas palaikė šį teismo sprendimą.

Po dviejų dienų kitas prokuroras, Aleksejus Šatunovas, pareiškė, kad teismo sprendimas neteisėtas, ir pareikalavo jį atšaukti, o bylos nagrinėjimą perduoti kitam to paties teismo teisėjui. Šatunovas savo reikalavimą grindė nepalankia Lgovo kalėjimo administracijos pateikta charakteristika, kurioje teigiama, jog Christensenas „per mažai stengiasi prisidėti prie kalėjimo darbinės ir visuomeninės veiklos“.

Birželio 23 dienos teismo posėdyje dėl Deniso Christenseno paleidimo kalėjimo administracijos atstovai bandė pateikti panašius argumentus, bet teisėjas nusprendė, kad jie nepagrįsti. Advokatas teismui pateikė medicinines pažymas, kad dėl sveikatos problemų kalėjime Christensenas negali atlikti fizinio darbo. Duodamas parodymus, kalėjimo administracijos atstovas pripažino, kad jie neturi tokio darbo, kurį Christensenas dėl savo silpnos sveikatos galėtų atlikti.

Nuo to laiko, kai prokuratūra užginčijo teismo sprendimą dėl Deniso Christenseno paleidimo, kalėjimo administracija surašė prieš jį du raportus. Pirmame tvirtinama, kad jis atėjo į valgyklą neleistinu laiku, antrame, – kad kameroje buvo tik su marškinėliais, be viršutinio drabužio. Dėl to Christenseną dešimčiai dienų uždarė į vienutę. Pagal Rusijos įstatymą tokių priemonių galima imtis tik jeigu kalinys ne kartą grubiai pažeidžia kalėjimo taisykles, tačiau net ir tuomet pirmiau turi būti patikrinta jo sveikata. Kadangi nei to, nei kito nebuvo, administracija neturėjo pagrindo šitaip Christenseno nubausti.

Mūsų brolis Christensenas su dar vienu kaliniu patalpinti į maždaug šešių kvadratinių metrų kamerą. Joje nėra tinkamos ventiliacijos ir veisiasi pelėsiai. Tokios sąlygos labai kenkia silpnai Christenseno sveikatai. Vos prieš kelis mėnesius jis sirgo plaučių uždegimu ir turi rimtų bėdų dėl stuburo. Christenseno advokatas pasakė, kad „kolonijos administracija žino apie tai, bet vis tiek uždarė jį į tokią kamerą, kur jis turi gulėti ant kietos lovos ir kęsti nepakeliamą skausmą“.

Denisas Christensenas advokatui sakė, kad anksčiau minėtose situacijose taisykles pažeidė ir daugiau kalinių, bet bausmė teko tik jam. Advokatas teigia: „Tikėtina, jog tai suplanuota iš anksto, kad Denisas nebūtų paleistas pagal teismo sprendimą.“

Nors Rusijos pareigūnai vis nuožmiau puola mūsų bendratikius, neabejojame, kad Jehova jiems bus saugi priebėga. Nepaliaukime melstis, kad jis toliau padėtų Denisui ir Irinai Christensenams likti tvirtiems tokiu sunkiu metu (Psalmyno 94:13, 21, 22).