Rodyti straipsnį

Anastasija Syčeva

2021 M. SAUSIO 22 D.
RUSIJA

Sesė Anastasija Syčeva nuteista už dalyvavimą sueigose

Sesė Anastasija Syčeva nuteista už dalyvavimą sueigose

Nuosprendis

2021 m. sausio 21 d. Žydų autonominės srities Oblučės rajono teismas sesę Anastasiją Syčevą pripažino kalta ir skyrė jai lygtinę dvejų metų laisvės atėmimo bausmę. Sėsti į kalėjimą sesei nereikės.

Kaltinamoji

Anastasija Syčeva

  • Gimė: 1977 m. Teplooziorske (Žydų autonominė sritis)

  • Biografija: augo penkių vaikų šeimoje, du iš jų jau mirę. Baigė medicinos koledžą ir įgijo slaugytojos specialybę. Ilgą laiką dirbo odontologijos klinikoje, vėliau įsidarbino psichiatrinėje ligoninėje. Mirus vyriausiai sesei, paėmė globon du jos mažamečius vaikus. Rūpinosi savo sunkiai sergančia mama iki pat jos mirties.

    Dar paauglystėje daug mąstė apie gyvenimo trapumą. Tos mintys paskatino pasidomėti Biblija. Šioje knygoje ji rado atsakymus į savo klausimus. 1994 m. tapo Jehovos liudytoja.

Bylos istorija

2019 m. spalį Rusijos valdžia įtraukė Anastasiją į „ekstremistų“ sąrašą. 2019 m. rugsėjo 25 d. Federalinės saugumo tarnybos Birobidžano tyrimų skyrius sesei iškėlė baudžiamąją bylą. Kadangi dalyvavo krikščioniškose sueigose ir pasakojo kitiems apie savo tikėjimą, ji kaltinama vietinės Jehovos liudytojų religinės organizacijos rėmimu.

Per teismo posėdį prokuroras paleido Anastasijos telefoninių pokalbių įrašus, taip pat vaizdo įrašus iš sueigų, kuriose ji dalyvavo. Prokuroro teigimu, tie įrašai rodo, kad sesė užsiėmė ekstremistine veikla. Pasinaudodama šiais „įrodymais“ Anastasija nepraleido progos paliudyti. Ji pasakė, kad Jehovos liudytojų sambūriuose žmonės yra mokomi ugdytis gražias savybes, tokias kaip atjauta, gailestingumas, kantrybė.

Teisme sakydama baigiamąją kalbą Anastasija paminėjo, kad Biblija jai gyvenime labai padėjo. Štai ištrauka iš sesės kalbos: „Šiandien stoviu prieš teismą dėl savo tikėjimo, dėl to, kad užsiimu religine veikla – skaitau Bibliją, kalbuosi apie ją su savo draugais, giedu giesmes ir meldžiuosi Jehovai.

Kaipgi galėčiau nepaisyti įsakymo, užrašyto Laiško hebrajams 10 skyriaus 24 ir 25 eilutėse? Pacituosiu: „Būkime vienas kitam dėmesingi, skatinkime mylėti ir daryti gerus darbus ir neapleiskime savųjų susirinkimų, kaip kai kurie yra pratę, bet vieni kitus raginkime – ypač dabar, kai regite artėjančią dieną.“ Jeigu pats Aukščiausiasis, pats Dievas Jehova, ragina mane rinktis draugėn su bendratikiais, skaityti Bibliją, daryti kitiems gera, argi galiu jam nepaklusti? Dievą aš labai myliu, gerbiu ir garbinu.“

Labai džiaugiamės girdėdami, kaip drąsiai Anastasija gina savo tikėjimą. Meldžiamės, kad ji ir toliau liktų tokia tvirta, kad neprarastų džiaugsmo ir kad užgriuvę išbandymai ugdytų jos ištvermę (Jokūbo 1:2, 3).