Rodyti straipsnį

Iš kairės į dešinę: žmogaus teisių ekspertai Valerijus Borščevas, Aleksandras Gurjanovas ir Sergejus Davidis. Maskvoje veikiančios tarptautinės draugijos „Memorial“ 2021 m. balandžio 6 d. akademinė konferencija, skirta paminėti Jehovos liudytojų tremties į Sibirą 70-ąsias metines.

2021 M. BALANDŽIO 12 D.
RUSIJA

Tarptautinė draugija „Memorial“ surengė akademinę konferenciją, skirtą paminėti Jehovos liudytojų tremties į Sibirą 70-ąsias metines

Tarptautinė draugija „Memorial“ surengė akademinę konferenciją, skirtą paminėti Jehovos liudytojų tremties į Sibirą 70-ąsias metines

2021 m. balandžio 1 d. Maskvoje įvyko spaudos konferencija, skirta paminėti 70-ąsias Jehovos liudytojų tremties į Sibirą metines, o balandžio 6 d. tarptautinė draugija „Memorial“ surengė akademinę konferenciją. Joje pasisakė keli Rusijos religijotyrininkai ir žmogaus teisių ekspertai. Dalyviai kalbėjo apie 1951 metais vykusią Jehovos liudytojų tremtį, kurią tarybų valdžia pavadino operacija „Šiaurė“, taip pat apžvelgė ilgus metus trunkantį Jehovos liudytojų Rusijoje persekiojimą.

Operaciją „Šiaurė“ inicijavo TSRS Valstybės saugumo ministerija (MGB). 1951 metų pradžioje ji pateikė TSRS vadovui Josifui Stalinui raštą, kuriame, be kita ko, buvo rašoma: „Siekdama pažaboti tolesnę antitarybinę jehovistų pogrindžio veiklą, TSRS Valstybės saugumo ministerija mano, kad būtina ne tik areštuoti jehovistų sektos vadovus, bet ir ištremti jehovistus bei jų šeimas už Ukrainos, Baltarusijos, Moldovos, Latvijos, Lietuvos ir Estijos ribų į Irkutsko ir Tomsko sritis.“ Ištremta beveik 10 000 asmenų iš 3000 šeimų. Per visą TSRS istoriją tai buvo didžiausio masto trėmimas religiniu pagrindu.

Konferencijos pirmininkas Aleksandras Gurjanovas savo kalboje sakė: „Šios konfesijos persekiojimas [...] tebevyksta, todėl operacijos „Šiaurė“ istorija šiandien yra ypač aktuali.“

Apie Jehovos liudytojus Tarybų Sąjungoje taip pat kalbėjo istorikas, geografas ir TSRS vykdytų trėmimų istorijos ekspertas Pavelas Poljanas. Jis nurodė vieną iš priežasčių, kodėl liudytojai buvo tremiami. Penktojo dešimtmečio pabaigoje Valstybės saugumo ministerija atkreipė dėmesį į tai, kad Jehovos liudytojai yra labai gerai organizuoti. Be to, anot P. Poljano, „Jehovos liudytojai yra puikūs misionieriai, o tai visiškai nepatiko valdžiai, puoselėjančiai ateistinę ideologiją.“

Žmogaus teisių aktyvistas ir Maskvos Helsinkio grupės bendrapirmininkas Valerijus Borščevas apžvelgė, kaip Tarybinė valdžia, pasinaudodama propagandinėmis ir kitomis priemonėmis, bandė Jehovos liudytojus „perauklėti“. Anot V. Borščevo, laikui bėgant „[religinių kultų reikalų tarybos] įgaliotiniai suvokė, kad tokios priemonės norimo rezultato neduoda.“ Jis pridūrė: „Jehovos liudytojai nusipelno pagyrimo. Jie buvo pasiryžę likti Dievui ištikimi.“

Žmogaus teisių centro „Memorial“ tarybos narys ir šio centro Paramos politiniams kaliniams programos vadovas Sergejus Davidis aptarė vis intensyvėjantį Jehovos liudytojų Rusijoje persekiojimą, prasidėjusį dar 1998-aisiais. Jis atkreipė dėmesį, kad 2017 metų balandį priimtas Aukščiausiojo Teismo sprendimas likviduoti Jehovos liudytojų juridinius asmenis buvo iš esmės pagrįstas kaltinimu, kad Jehovos liudytojai savo tikėjimą laiko pranašesniu už kitus. „Akivaizdu, kad toks kaltinimas absurdiškas, – sakė S. Davidis. – Kiekviena religija iš principo moko, kad yra teisingesnė už kitas, ir tai visiškai normalu.“

Europos Jehovos liudytojų draugijos atstovas brolis Jaroslavas Sivulskis pasidalijo savo tėvų pasakojimais apie sunkumus, kurių patyrė į Sibirą ištremti liudytojai. Kai kurias šeimas atvežė į Sibiro miškus ir paliko šalti be pastogės. Jiems teko žemėje išsikasti kažką panašaus į urvus, kad turėtų kur prisiglausti. Ten šeimos turėjo gyventi ištisus mėnesius, kol susirentė patvaresnį būstą. Gyvenant miške Jehovos liudytojams neretai tekdavo sotintis dilgėlėmis ir medžių žieve. Daugelis nuo bado ar ligų mirė.

Brolis ir septynios sesės Sibiro miškuose ruošiasi statyti pastogę

J. Sivulskis atkreipė dėmesį, kad liudytojų persekiojimas šiuolaikinėje Rusijoje vyksta dėl tos pačios priežasties, kaip ir jų trėmimai 1951 metais. Jehovos liudytojų neutralumą politiniais klausimais valdžia priima kaip grėsmę valstybės autoritetui. Nenorima atsižvelgti į tai, kad liudytojai valdžią gerbia, laikosi įstatymų ir yra darbštūs piliečiai.

Baigiamojoje konferencijos pirmininko kalboje aptarta dabartinė situacija Rusijoje. A. Gurjanovas pastebėjo: „Panašu, kad ši konfesija vyriausybei kažkuo ypač neįtinka.“ Jis dar kartą atkreipė klausytojų dėmesį į tai, kad praėjus 70 metų po minėtųjų tremčių istorija vėl kartojasi. Įstatymų besilaikantys piliečiai laikomi nusikaltėliais vien už tai, kad naudojasi konstitucijos garantuojama teise į religijos laisvę.

Konferencijos įrašas prieinamas internete rusų kalba.