Rusijos valdžia bando uždrausti Jehovos liudytojų veiklą ir jų išleistą Šventojo Rašto „Naujojo pasaulio“ vertimą teigdama, esą liudytojų veikla yra ekstremistinė, o jų Biblijos vertimas – ekstremistinis leidinys. Maskvos Sociokultūrinių tyrimų centrui teismas pavedė atlikti liudytojų ir jų literatūros analizę.

Šiuo metu laukiama, kol abi bylos vėl bus nagrinėjamos. Neseniai buvo paimti išskirtiniai interviu iš keleto žinomų specialistų religijos, politikos ir sociologijos srityse, taip pat iš ekspertų, tyrinėjančių sovietinį ir posovietinį laikmetį.

• „Manau, kad Maskvos Sociokultūrinių tyrimų centras prie savo išvadų priėjo ne dėl mokslinių, bet dėl politinių priežasčių“ (dr. Gerhardas Besieris, Dresdeno technikos universiteto Europos studijų instituto profesorius emeritas; Stanfordo universiteto dėstytojas; Sigmundo Neumanno laisvės ir demokratijos tyrimų instituto direktorius, Vokietija).

• „Nesu girdėjęs apie nė vieną iš vadinamųjų ekspertų, kuriems valstybė pavedė pareikšti nuomonę apie Jehovos liudytojų organizaciją. Ir žinau, kad kai kurie tikri žinovai, susipažinę su Rusijos Jehovos liudytojais, anuos „ekspertus“ pajuokia. Asmeniškai nieko negirdėjau apie Sociokultūrinių tyrimų centrą. Be to, viską pasako vien faktas, kad apie tą centrą nėra jokios informacijos interneto paieškos sistemose. Nuolat dalyvauju ir skaitau pranešimus akademinėse konferencijose, kuriose kalbama apie naująsias religijas, įskaitant Jehovos liudytojus. Yra įprasta, kad dalyviai pasisako, kokiai organizacijai priklauso ir kokias pareigas joje eina. O tie vadinamieji ekspertai nė sykį tokiose konferencijose nepasirodė. Apie eksperto kompetenciją galima spręsti pagal jo akademinius pasiekimus savo srityje, straipsnius, išleistus moksliniuose leidiniuose, ir iniciatyvą pateikti savo idėjas viešai diskusijai tokiose vietose kaip akademinės konferencijos. Šie vadinamieji ekspertai nepavojingas knygas, pavyzdžiui, Mano biblinių pasakojimų knyga ir Pats didžiausias visų laikų žmogus, priskiria ardomojo pobūdžio literatūrai. Ir vien jau šis faktas kelia abejonių jų kompetencija ir motyvais“ (dr. George’as Chryssidesas, buvęs Vulverhamptono universiteto religijotyros studijų vadovas; Jorko Šv. Jono universiteto ir Birmingamo universiteto šiuolaikinės religijos tyrimų garbės mokslinis bendradarbis, Jungtinė Karalystė).

• „Pamindama bet kokią logiką, Rusijos teisėsaugos sistema pasirūpina, kad būtų pateikiamos iš piršto laužtos ekspertizės (ir, atrodo, pati teisėsaugos sistema ragina savo rėmėjus atidaryti tokius centrus). Kalbant apie Sociokultūrinių tyrimų centrą, kuriam buvo pavesta atlikti Jehovos liudytojų Biblijos analizę, galiu pasakyti, kad nė vienas šių ekspertų neturi religijotyros studijų diplomo ir nė vienas nėra pakankamai susipažinęs su Jehovos liudytojų literatūra. Jų analizėje, pavyzdžiui, buvo cituojama informacija, kurią pateikė Irenėjaus iš Liono centras – radikali stačiatikių organizacija, kurios veikla nukreipta prieš sektas. Ši organizacija yra priešiškai nusiteikusi tiek prieš Jehovos liudytojus, tiek prieš daugybę kitų religijų ir denominacijų“ (dr. Romanas Lunkinas, Rusijos mokslų akademijos Maskvoje Religijos ir visuomenės studijų centro prie Europos instituto vadovas; Religijos ir teisės ekspertų sąjungos prezidentas, Rusija).

• „Net jei byla akivaizdžiai susijusi su religija, į religijos žinovus kreipiamasi labai retai. Iš kai kurių dokumentų akivaizdu, jog yra susiformavusi tradicija, esą pagrindinės mokslo šakos, reikalingos ekspertizei atlikti, yra lingvistika ir sociopsichologija. Bet tai tikrai netiesa“ (Aleksandras Verchovskis, SOVA informacijos ir analizės centro (Maskvoje įsikūrusi pelno nesiekianti organizacija, atliekanti tyrimus nacionalizmo, ksenofobijos, bažnyčios ir pasaulietinės visuomenės santykių bei politinio radikalizmo srityse) direktorius, Rusija).

• „Valstybės paskirti „ekspertai“, kurie nepritaria Jehovos liudytojų vertimui ir teisme reiškia savo nuomonę religiniais klausimais, dažniausiai nėra pakankamai kompetentingi ir patikimi, nes jų išvados apie tikėjimo dalykus yra nepagrįstos“ (dr. Markas R. Elliottas, leidinio East-West Church and Ministry Report, kurį leidžia Asberio universitetas Kentukyje, redaktorius įsteigėjas, Jungtinės Valstijos).

• „Teismo sprendimai Rusijoje dažnai remiasi tekstų vertinimais ar kita medžiaga, kurią pateikia valstybės išlaikomi vadinamieji ekspertai“ (Catherine Cosman, Jungtinių Valstijų tarptautinės religijos laisvės komisijos vyresnioji politikos analitikė (Europos ir buvusios Sovietų Sąjungos valstybių), Jungtinės Valstijos).

• „Skirstydama religines grupes į tam tikras kategorijas ir jas patraukdama baudžiamojon atsakomybėn, Rusija jau ilgą laiką remiasi vadinamųjų ekspertų tyrimais. Pavyzdžiui, 2009-ųjų vasarį Rusijos Teisingumo ministerija įsteigė Religijotyros ekspertų tarybą. Šiam organui buvo pavesta tirti religines organizacijas ir teikti įvairias išvadas, įskaitant išvadas, ar tam tikra organizacija turi ekstremizmo požymių. Tuo metu Tarybai pirmininkavo Aleksandras Dvorkinas – asmuo be reikiamos akademinės kvalifikacijos religijotyros srityje, plačiai pagarsėjęs kaip įžymiausias kovos su sektomis aktyvistas Rusijoje. Dažnai asmenys, paskiriami į tokias tarybas ar netgi kaltintojo vardu teikiantys išvadas teisme, neturi reikiamos ir net elementarios kvalifikacijos. Nors pastaruoju metu pasitaikė, kad tam tikrų ekspertų išvados buvo ne vyriausybės naudai, paprastai tokie „ekspertų“ organai veikia tam, kad suteiktų vyriausybei pagrindą imtis teisinių veiksmų. Todėl tokias išvadas reikėtų vertinti kritiškai“ (prof. Robertas C. Blittas, Tenesio universiteto teisės profesorius; Jungtinių Valstijų tarptautinės religijos laisvės komisijos tarptautinės teisės buvęs specialistas, Jungtinės Valstijos).

• „Maskvos teismuose užsitęsusioje teisinėje kovoje dėl Jehovos liudytojų juridinio asmens įregistravimo Maskvoje buvo pateikti vadinamųjų ekspertų tyrimai, kuriuose teigiama, esą liudytojai laužo šalies įstatymus, ardo šeimas, kelia pavojų sveikatai ir kursto priešiškumą kitiems tikėjimams. Iš esmės visada atsiras „ekspertų“, kurie mielu noru patvirtins, esą liudytojai yra pavojingi, net jei tokios išvados prieštarautų turimiems įrodymams“ (dr. Emily B. Baran, Vidurio Tenesio valstybinio universiteto Rusijos ir Rytų Europos istorijos docentė, Jungtinės Valstijos).

• „Pastaruosius 25 metus Rusijoje ir Ukrainoje teisinis, politinis ir intelektualinis klimatas vis kito. Kiek žinau, Rusijoje nešališkų teologijos ekspertų praktiškai nebėra, nes dabartinių ekspertų nesaugo jokie teisės aktai. Ekspertų išvadas yra kviečiami teikti šališki asmenys, atstovaujantys tam tikrai denominacijai, dažniausiai Stačiatikių bažnyčiai. O kadangi yra stačiatikiai, jie negali objektyviai ir nešališkai įvertinti kitų tikėjimų veiklos. Teisinga religija jie laiko tik savąją ir jaučia pareigą ją ginti, todėl uoliai ir agresyviai visas kitas religijas priskiria ekstremistinėms“ (dr. Liudmila Filipovič, Valstybinės mokslų akademijos Filosofijos instituto Religijos istorijos ir praktikos studijų fakulteto vedėja, profesorė; Ukrainos religijotyrininkų asociacijos viceprezidentė, Ukraina).

• „Šiais laikais Rusijoje religinio pobūdžio analizes dažnai atlieka ne specialistai. Tokios analizės, taip sakant, surežisuojamos – savo tikrųjų išvadų analitikai pareikšti negali. Aš dalyvavau dviejuose teismo posėdžiuose Taganroge ir buvau pakviesta kaip specialistė ekspertė dalyvauti apeliaciniame teisme Rostove prie Dono. Savo akimis mačiau vaizdo medžiagą, kuria remiantis Jehovos liudytojai buvo apkaltinti ekstremistine veikla. Du kartus teismui pateikiau išsamius komentarus ir paaiškinau, kad tai buvo įprasta krikščioniška sueiga ir kad čia nėra nieko bendra su ekstremizmu, bet teismas į mano kaip ekspertės išvadas neatsižvelgė. Neįmanoma nepastebėti, jog tai akivaizdi ir sisteminga tendencija, vedanti prie religinės diskriminacijos. Jei ši tendencija tęsis, neabejoju, kad liudytojai dėl savo įsitikinimų ir toliau bus laikomi ekstremistais“ (dr. Jekaterina Elbakian, Maskvos Darbo ir socialinių santykių akademijos sociologijos ir socialinių procesų valdymo profesorė; Europos religijos studijų asociacijos narė; leidinių Westminster Dictionary of Theological Terms, Study of Religion ir Encyclopedia of Religions rusų kalba vyriausioji redaktorė, Rusija).

• „Man dar neteko dalyvauti byloje, kurioje kas nors būtų vadinama ekstremistiniu. Bet teko dirbti su panašaus pobūdžio bylomis, pavyzdžiui, kai buvo nagrinėjami veiksmai, kurstantys religinę nepakantą, taip pat kai buvo nustatoma, ar nebuvo kurstoma rasinė neapykanta ir priešiškumas. Tokiais atvejais paskiriami ekspertai, kurių požiūris sutampa su valstybės propaguojamu požiūriu. Parenkant ekspertus, neatsižvelgiama į jų kompetenciją ir įrodymus. Atlikę savo „analizes“, tokie ekspertai padaro išvadas, kurios dažnai prieštarauja įrodymais pagrįstiems tyrimams arba būna sufabrikuojamos“ (Melissa Hooper, advokatė, organizacijos Human Rights First programos International Law Scholarship Project/Pillar Project vadovė; Amerikos advokatų asociacijos Teisinių valstybių iniciatyvos Rusijoje buvusi regiono direktorė, Jungtinės Valstijos).

Atstovai žiniasklaidai

Visame pasaulyje: Davidas A. Semonianas, Visuomenės informavimo tarnyba, +1 718 560 5000

Rusijoje: Jaroslavas Sivulskis, +7 812 702 2691