„Su Jehovos pagalba pajėgiau likti tvirtas“, – pasakė brolis Džovidonas Bobodžonovas, į laisvę išėjęs 2020 m. lapkričio 1 d. Dieną prieš tai Tadžikistano prezidentas jam ir dar 377 kaliniams suteikė malonę. Už atsisakymą atlikti karo tarnybą Džovidonui buvo skirta dvejų metų kalėjimo bausmė, tačiau į laisvę jis išėjo po devynių mėnesių.

2019 m. spalio 4 d. karo policijos pareigūnai Džovidoną, tada dar devyniolikmetį, jėga pristatė į karo prievolės skyrių ir ten uždarė. Tolesnius keletą mėnesių brolis buvo kilnojamas iš vieno karinio dalinio į kitą. Kaskart naujoje vietoje Džovidonas turėjo paaiškinti, kodėl nesutinka atlikti karo tarnybos. „Dalinių vadai ir kareiviai uždavinėjo man nelogiškus klausimus, jie siekė priversti mane išsižadėti tikėjimo, – pasakoja Džovidonas. – Tais klausimais jie bandė mane išprovokuoti, norėjo, kad prarasčiau savitvardą. Kartais pažadindavo mane vidury nakties ir vis klausdavo tų pačių klausimų, liepdavo pasiaiškinti, kodėl atsisakau tarnauti kariuomenėje.

Man labai padėjo malda. Meldžiausi kiekvieną dieną ir kiekvieną naktį, meldžiausi labai karštai, su ašaromis. Prašiau Jehovą pagalbos, kad nepalūžčiau, kad jo nenuvilčiau ir kad provokuojamas neatsakyčiau piktuoju.

Jehova tvirtai laikė mane už rankos. [...] Kartais jausdavausi vienišas, būdavo labai sunku. Tačiau tokiais momentais Jehova mane sustiprindavo ir įkvėpdavo jėgų per savo kūriniją. Kas rytą mane pažadindavo paukščių čiulbėjimas. Naktimis stebėdavau mėnulį, žvaigždes. Tokios Jehovos dovanos labai pakeldavo man dvasią.“

2020 m. balandžio 2 d. Džovidonas buvo pripažintas kaltu ir perkeltas į kalėjimą. Jam nebuvo leidžiama gauti laiškų. Tačiau vietiniai broliai ir sesės sugalvojo kitų būdų, kaip Džovidoną pastiprinti, pavyzdžiui, atnešdavo jam maisto, o ant maišo užrašydavo dienos citatą. „Pamačiau, kad nesu vienas, kad turiu daug nuostabių draugų“, – sako Džovidonas.

Brolis taip pat džiaugiasi, kad kalėjime sugebėjo prisiminti nemažai padrąsinančių Biblijos ištraukų. Viena tokių – Romiečiams 8:37–39. „Būdamas kalėjime įsitikinau, kokie teisingi tie žodžiai, – sako brolis. – Jokie išbandymai neatskyrė manęs nuo Jehovos meilės. Su Jehovos pagalba pajėgiau likti tvirtas.“

Džovidono tvirtybė padrąsino ir jo tėvus. Vaikino tėtis Abdudžamolis sako: „Bendratikių maldos ir geras sūnaus pavyzdys sustiprino mūsų pačių tikėjimą. Nuoširdžiai dėkojame pasaulinei brolijai už karštas maldas. Esame be galo dėkingi Jehovai, kad davė mums tokių rūpestingų, mylinčių draugų.“

Gyvename pabaigos laiku, taigi mums visiems anksčiau ar vėliau teks patirti „skaudžių išbandymų“ (1 Petro 4:12). Džovidonas sako: „Savo laisvę stengsiuosi išnaudoti kuo prasmingiau – noriu gilinti žinias apie Dievą ir gerai pasiruošti būsimiems išbandymams. Tuos, kas dar nepatyrė didelių išmėginimų, norėčiau paraginti: kuo geriau išnaudokite ramias dienas – skaitykite Bibliją, mūsų leidinius ir stiprinkite savo santykius su Jehova.“