Tadžikistano karo teismas netrukus a paskelbs nuosprendį brolio Rustamdžono Norovo byloje. Už karo tarnybos atsisakymą jam gresia 2–5 metų laisvės atėmimo bausmė. Nuo 2020 m. spalio 1 d. jis laikomas areštinėje.

Rustamdžonas Norovas

• Gimė: 1998 m. Dušanbėje

• Biografija: kad išsilaikytų ir paremtų šeimą, remontuodavo butus ir atnaujindavo baldus. Mėgsta žaisti futbolą.

• Pasikrikštijo 2016 m., būdamas 17-os. Po dvejų metų iš rusiškos bendruomenės, kuriai priklauso jo šeima, persikėlė į tadžikų kalbos bendruomenę.

2016 m. Rustamdžonas prisistatė į vietinį karo prievolės centrą. Jis paaiškino, kad politiniais klausimais laikosi neutralios pozicijos, ir išreiškė norą atlikti alternatyvią civilinę tarnybą. Tą patį brolis padarė ir 2017 m. Karo prievolės centro pareigūnas su broliu kalbėjo pagarbiai, vaikino argumentacija padarė jam nemažą įspūdį. Tolesnius trejus metus Rustamdžono nekvietė atlikti privalomos karo tarnybos.

Tačiau 2020 m. rugsėjo 24 d. brolis gavo šaukimą atvykti į rajono karo prievolės centrą. Pareigūnai klausinėjo jį tris valandas ir galiausiai pareiškė, kad jis yra tinkamas karo tarnybai. Jie norėjo, kad broliui priverstinai būtų atlikta medicininė apžiūra. Visą šį incidentą matė Rustamdžono tėvas. Pareigūnų jis paprašė sūnaus bylą perduoti prokuratūrai.

Spalio 1 d. Rustamdžonas su savo tėvu nuėjo į prokuratūrą. Iš ten prokuroro įsakymu policijos pareigūnas nuvežė juos į rajono karo prievolės centrą. Eiti kartu su sūnumi pareigūnai tėvui neleido. Nors Rustamdžonui nebuvo pateikti jokie oficialūs kaltinimai ir jis nebuvo teisiamas, vaikinas dvi dienas praleido areštinėje. Per tą laiką pareigūnai neleido jam susisiekti su advokatu.

Spalio 3 d. Rustamdžoną nuvežė į karinį dalinį Chudžando mieste, maždaug 300 kilometrų nuo jo namų Dušanbėje. Dvi dienas brolis buvo kilnojamas iš vieno dalinio į kitą.

Spalio 6 d. Rustamdžonui buvo leista paskambinti savo šeimai. Be to, advokatas gavo leidimą brolį aplankyti. Tačiau spalio 17 d. Tadžikistano karo teismas skyrė vaikinui ikiteisminį kalinimą. Ikiteisminiame kalinime Rustamdžonas liks tol, kol prokuratūra užbaigs tyrimą ir teismas priims nuosprendį. Brolis yra kaltinamas savo sveikatos istorijos klastojimu. Šitaip jis esą siekė išvengti karo tarnybos.

Gera žinoti, kad Rustamdžonas nepraranda teigiamos nuotaikos ir visiškai pasitiki Jehova. Brolis sako, kad tik su Dievo pagalba jis sugebėjo išsiugdyti tvirtą tikėjimą. Jis yra dėkingas Jehovai, kad per visus šiuos išbandymus suteikė jam reikiamos drąsos. Anot Rustamdžono, pasiruošti tokiems išmėginimams jam labai padėjo viena netikėta situacija, susiklosčiusi 2013 m. Rustamdžoną ir jo jaunesnį brolį Ravšaną pareigūnai iš mokyklos nuvežė į karo prievolės centrą, kad jiems būtų atlikta medicininė patikra. Rustamdžonas tuo metu buvo nekrikštytas skelbėjas ir turėjo tik 15 metų – iki šauktinių amžiaus jam buvo dar toli. Po šio įvykio berniukų tėtis Batyras per šeimos studijas pradėjo daugiau dėmesio skirti krikščioniško neutralumo temai. Norėdamas, kad berniukai būtų kuo geriau pasiruošę apginti savo įsitikinimus, Batyras per šeimos studijas dažnai vaidindavo karo prievolės centro pareigūną.

Rustamdžonas pasakoja: „Kol kartu su šeima nepradėjome repetuoti akistatų su pareigūnais, maniau, kad savo tikėjimą apginti moku. Tačiau per tuos vaidinimus pamačiau, kiek daug streso man tai kelia. Supratau, kad turiu daugiau melstis Jehovai, taip pat daugiau studijuoti, kodėl laikausi neutralios pozicijos. Per laiką mano baimė dingo. 2016-ųjų pavasarį pasiaukojau Jehovai ir pasikrikštijau.“

Rustamdžoną taip pat labai padrąsina pokalbiai su anksčiau kalėjime sėdėjusiais broliais. „Aš puikiai suprantu, kokių pasekmių galiu sulaukti, – sako jis. – Jeigu mane uždarytų į kalėjimą, man būtų didelė garbė šlovinti Jehovą naujoje teritorijoje.“

Rustamdžono tėtis Batyras sako: „Mūsų šeima dėkoja Jehovai už suteiktą garbę vykdyti jo valią ir būti įrankiais jo mylinčiose rankose. Savo broliams ir sesėms norime padėkoti už maldas, taip pat už dvasinę ir emocinę paramą. Baimė mūsų nekausto. Jehova, kaip ir pažadėjo savo Žodyje, pripildo mūsų širdį ramybės.“ (Palygink su Filipiečiams 4:6, 7.)