Šalies prezidentas Gurbangulis Berdimuhamedovas netikėtai paskelbė amnestiją už tikėjimą įkalintiems aštuoniems Jehovos liudytojams. 2014 metų spalio 22 dieną į laisvę buvo išleisti ir kai kurie kiti kaliniai, neliudytojai. Šeši iš minėtų liudytojų kalėjo už atsisakymą atlikti karinę tarnybą, du – dėl sufabrikuotų kaltinimų, susijusių su religine veikla.

Atsisakę eiti į kariuomenę 18–23 metų jaunuoliai buvo išsiųsti į Seidi pataisos darbų koloniją dykumoje. Keturi vyrai bausmę atliko bendrojo režimo kolonijoje, o Matkarimas Aminovas ir Dovranas Matjakubovas – sugriežtinto režimo kolonijoje, nes buvo nuteisti pakartotinai. Kalėjime jie gyveno apgailėtinomis sąlygomis ir su jais buvo žiauriai elgiamasi.

Įkalinti dėl sufabrikuotų kaltinimų 35 metų Aibekas Salajevas ir 42 metų Bahramas Šamuradovas irgi pateko į bendrojo režimo Seidi koloniją, esančią dykumoje. Už religinę veiklą kiekvienam iš jų buvo skirta ketverių metų bausmė. Jau nekalbant apie tai, kad šie vyrai buvo neteisingai apkaltinti, nelaisvėje su jais buvo elgiamasi labai šiurkščiai.

Turkmėnistane tebekali tik vienas liudytojas, Ruslanas Narkulijevas. Už atsisakymą atlikti karinę tarnybą jis buvo nuteistas prieš pat paskelbiant amnestiją; galbūt todėl prezidento administracijai jo pavardė nebuvo pateikta. Narkulijevo gynėjai rūpinasi, kad jis irgi būtų išleistas į laisvę.

Paskelbdamas amnestiją šiems aštuoniems ištikimiems Dievo tarnams, prezidentas Berdimuhamedovas parodė pagirtiną ryžtą. Tie, kas brangina religijos laisvę, viliasi, jog tai – teigiamų poslinkių ženklas, ir jie galės gyventi pagal sąžinę, nebijodami persekiojimų ar įkalinimo.