2017 metų gegužės 12 dieną Turkmėnistano valdžia iš kalėjimo išleido Mansurą Mašaripovą. Vyras džiaugiasi, kad po beveik metų kalėjime jis vėl gali būti su šeima.

M. Mašaripovas atsisakė atlikti karo tarnybą dėl savo religinių įsitikinimų, ir už tai 2004 metų gegužę Dašogūzo teismas jam skyrė 18 mėnesių laisvės atėmimo bausmę Seidi priverstinio darbo stovykloje, pagarsėjusioje smurtu, plėšikavimais, ligomis. Vyro sveikata spėjo pašlyti, nors, pritaikius specialią amnestiją, jis buvo išleistas anksčiau laiko, tai yra 2005 metų gegužę. 2014 metų liepą į Mansuro namus įsiveržė policija, atliko juose kratą ir konfiskavo religinę literatūrą. Policijos nuovadoje jis buvo mušamas, jam buvo grasinama. Vėliau Mansurą uždarė į narkomanų reabilitacijos centrą – ne tam, kad pasirūpintų jo sveikata, o kad leistų jam narkotikus. Nuo narkotikų vyro sveikata dar labiau pašlijo, jį suparalyžavo. Gelbėdamas savo gyvybę, Mansuras pabėgo ir slapstėsi. Vis dėlto 2016 metų birželio 30 dieną jis buvo suimtas.

Jehovos liudytojai džiaugiasi, kad Mansuras buvo išleistas. Tačiau liudytojams kelia nerimą, kad Turkmėnistano valdžia diktatoriškomis priemonėmis varžo Jehovos liudytojų laisvę išpažinti savo tikėjimą. Jehovos liudytojai toliau daro, ką gali, kad iš kalėjimo būtų išleistas Bahramas Hemdemovas. Už tai, kad savo namuose vedė taikų religinį susirinkimą, Seidi priverstinio darbo stovykloje jis kali jau trečius metus.