2015 metų gegužės 19 dieną Turkmėnistane teismas Jehovos liudytojui, 52 metų Bahramui Hemdemovui, skyrė ketverių metų įkalinimo bausmę. Du mėnesius prieš tai Hemdemovas buvo suimtas dėl to, kad jo namuose Turkmenabate vyko taikingas religinis sambūris. Šiuo metu vyras laikomas priverčiamojo darbo stovykloje Seidi mieste.

2015 metų kovo 14 dieną policijos pareigūnai netikėtai įsiveržė į Hemdemovo namus ir nutraukė ten vykusį religinį susirinkimą. Visi 38 renginio dalyviai buvo apkaltinti neteisėta religine veikla, pajuokiami ir kitaip žeminami. Hemdemovas buvo sulaikytas iki teismo, daug kartų apklausiamas ir mušamas. Pareigūnai taip pat konfiskavo jo asmeninį turtą: automobilį, kompiuterį, pinigus.

Vėliau Serdarabado apylinkės teismas 30 Jehovos liudytojų nubaudė piniginėmis baudomis, o 8 iš jų dar skyrė 15 parų įkalinimo. Hemdemovo sūnui Serdarui buvo skirtos dvi įkalinimo bausmės po 15 parų, kurių metu vyras buvo laikomas vienutėje, tardomas, žiauriai mušamas ir kankinamas. Kitam Jehovos liudytojui, Emirdžanui Džumnazarovui, taip pat buvo skirtos dvi bausmės po 15 parų kalėjimo. Tuo laikotarpiu jis buvo mušamas, jam grasinta kankinimais.

2015 metų gegužės 19 dieną Lebapo apygardos teismo teisėjas Gočmuratas Čarijevas remdamasis sufabrikuotais kaltinimais, neva Bahramas Hemdemovas „kursto religinę neapykantą“, šiam vyrui skyrė ketverių metų įkalinimo bausmę. 2015 metų birželio 10 dieną nuteistasis iš Turkmenabato buvo perkeltas į Seidi priverčiamojo darbo stovyklą.

Kalėjimo viršininkas niekam – net artimiausiems šeimos nariams – neleido aplankyti Hemdemovo, kol nesibaigė terminas, kurio metu buvo galima apskųsti teismo sprendimą. Taip kalėjimo viršininkas užkirto kelią jam pačiam arba jo atstovui pateikti apeliaciją. Nuo pat įkalinimo pradžios kalėjimo prižiūrėtojai Hemdemovui daro spaudimą pripažinti suklastotus kaltinimus, jis verčiamas labai sunkiai dirbti, be to, buvo žiauriai sumuštas už tai, kad jo žmona pasiskundė dėl blogo elgesio su juo.

Bahramo žmona Gulzira Hemdemova pateikė apeliaciją Turmėnistano Aukščiausiajam Teismui. Nors nebuvo jokių nusikaltimo įrodymų, Aukščiausiojo Teismo pirmininko pavaduotojas nematė pagrindo apeliaciją priimti. Rugpjūčio pradžioje Hemdemovo advokatas pateikė priežiūrinį skundą. 2015 metų rugpjūčio 25 dieną Aukščiausiasis Teismas šią apeliaciją atmetė, nes Hemdemovas „propaguoja Jehovos liudytojų religinius įsitikinimus“.

2014 metų pabaigoje Turkmėnistano valdžios pareigūnai rodė tam tikrą toleranciją Jehovos liudytojams ir jų veiklos neberibojo. 2014 metų rugsėjį iš kalėjimo paleista Bibi Rahmanova, kuri remiantis sufabrikuotais kaltinimais buvo nuteista kalėti tų pačių metų rugpjūčio mėnesį. Dar aštuoniems Jehovos liudytojams, kalinamiems už savo tikėjimo išpažinimą, 2014 metų spalį suteikta prezidentinė amnestija ir jie išleisti į laisvę. Nepaisant šių teigiamų pokyčių, kai kurie vietos valdžios pareigūnai toliau rodo religinę nepakantą Jehovos liudytojams Turkmenabate – juos suima, trumpam sulaiko ar elgiasi su jais nepagarbiai.

2015 metų vasario 6 dieną policija suėmė keturis Jehovos liudytojus: Viktorą Jariginą, Rustamą Nazarovą, Čarigeldį Džumajevą ir Džamiliją Adilovą. Visi jie buvo apkaltinti „smulkiu chuliganizmu“ už tai, kad turėjo religinių leidinių. Valstybės saugumo agentai tris iš šių liudytojų, tarp jų ir Adilovą, sumušė. Džumajevas buvo taip žiauriai mušamas, kad ne kartą prarado sąmonę. Turkmenabato miesto teismas Jariginui skyrė piniginę bausmę, Nazarovui – 30 parų kalėjimo, o Džumajevui ir Adilovai – po 45 paras kalėjimo. * Šie keturi Jehovos liudytojai su skundais kreipėsi į prezidento administraciją ir generalinę prokuratūrą Ašchabade.

Po dviejų savaičių policija atliko kratą Zeinepos Husainovos namuose – ieškojo „nelegalių“ religinių leidinių. Pareigūnai konfiskavo jos asmeninę religinę literatūrą ir pagrasino, kad moteris bus patraukta baudžiamojon atsakomybėn ir įkalinta 15 parų.

Kitas Jehovos liudytojas, Dovletas Kandimovas, buvo apkaltintas nelegalia religine veikla ir sulaikytas; jam skirta kalėti po 15 parų tris kartus iš eilės. Pareigūnai kalinį ne kartą mušė už tai, kad jis atsisakė liudyti prieš savo bendratikį Bahramą Hemdemovą.

Nuo 2015 metų pavasario Turkmenabato valdžios pareigūnai nebepersekioja Jehovos liudytojų, tačiau Bahramas Hemdemovas tebėra įkalintas vien už savo tikėjimą.

Taikinga religinė veikla, taigi ir Jehovos liudytojų veikla, Turkmėnistane turėtų būti teisiškai ginama. Šios šalies konstitucija garantuoja teisę „praktikuoti bet kokią religiją vienam ar kartu su kitais“, taip pat „teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti“. Be to, Turkmėnistanas yra ratifikavęs Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, kuris garantuoja minties, sąžinės bei religijos laisvę.

Filipas Bramlis (Philip Brumley), Jehovos liudytojų vyriausiasis teisininkas, sako:

„Kiekviename Turkmėnistano valdžios lygmenyje padaryta daug pažeidimų. Turkmenabate policijos pareigūnai, įsiveržę į taikų religinį sambūrį, pažeidė įstatymus ir elgėsi brutaliai. Tuos neteisėtus veiksmus palaikė Turkmenabato teisėsaugos institucijos. Ir kas keisčiausia, Turkmėnistano Aukščiausiasis Teismas neatitaisė Bahramui Hemdemovui padarytos neteisybės.

Jehovos liudytojai pagarbiai prašo Turkmėnistano vadovybę teisiškai įregistruoti jų veiklą, leisti rengti taikius religinius sambūrius ir užtikrinti, kad tokie neteisėti veiksmai, kokius liudytojai patyrė Turkmenabate šių metų pradžioje, nepasikartotų. Prašome šalies vyriausybės leisti Bahramui Hemdemovui grįžti pas savo šeimą.“

Jehovos liudytojai yra dėkingi Turkmėnistano valdžiai už tai, kad siekdama atitaisyti neteisybę paleido kitus įkalintus jų bendratikius. Panašiai valdžia turėtų apsvarstyti galimybę pirma laiko iš kalėjimo paleisti ir Bahramą Hemdemovą, taip pat skatinti religinę toleranciją.