Viena iš 2022 metų kongreso „Siekime taikos ir ramybės“ programos dalių buvo krikštas, vykęs liepos 23–31 d. Rugpjūčio 2 d. duomenimis, pasikrikštijo 1113 skelbėjų iš Ukrainos – vieni savo šalyje, kiti šalyse, į kurias yra pabėgę. Vienas brolis Ukrainoje sako: „Kristaus mokinių ruošimo darbo negali sustabdyti net karas. Jėzus juk pažadėjo: „Aš būsiu su jumis per visas dienas“ (Mato 28:20).

Norime pasidalinti su jumis keliomis džiugiomis istorijomis.

Natalijai iš Kreminos (Luhansko sritis) yra 63-eji. Bibliją su Jehovos liudytojais ji ir dvi jos dukros pradėjo studijuoti prieš daugiau nei 20 metų. Dukros darė dvasinę pažangą ir pasikrikštijo, tačiau Natalija tokio sprendimo nepriėmė. Prasidėjus karui, viena Jehovos liudytojų šeima, bėgdama į saugesnę vietą, kartu paėmė ir Nataliją. Broliai pasirūpino, kad ji galėtų prisiglausti Karalystės salėje Ivano Frankivske.

Natalija pasakoja: „Po tų siaubingų bombardavimų, atrodė, net pamiršau, kaip šypsotis. Broliai ir sesės parodė man nuoširdžią meilę. Tokio dėmesio net nesitikėjau. Mano širdyje vėl užsidegė meilė Jehovai. Skaičiau Bibliją, tam skyriau daug laiko. Viena sesė pasiūlė studijuoti Bibliją pagal knygą Džiaukitės gyvenimu amžinai. Ta sesė – tikra Jehovos dovana.“ Natalija priduria: „Esu labai laiminga, kad pasikrikštijau ir tapau Jehovos liudytoja. Savo gyvenime noriu vadovautis pačiu svarbiausiu įstatymu – mylėti Dievą Jehovą visa širdimi, visa siela ir visu protu“ (Mato 22:37).

Prasidėjus karui, Olia iš Čerkasų buvo nekrikštyta skelbėja. Kovo 6 dieną su dukra ir anūke ji pabėgo į Lenkiją. Ji sako: „Atvykome tik su kuprinėmis ant pečių, bet broliai ir sesės parūpino mums visko, ko reikėjo. Pamačiau, kokia vieninga yra Jehovos organizacija, ir įsitikinau, kad ją savo dvasia veda pats Jehova. Tokia patirtis paskatino paaukoti savo gyvenimą Jehovai. Tamsiausiomis akimirkomis jis ištiesė man pagalbos ranką, taigi noriu ištikimai jam tarnauti ir taip parodyti dėkingumą.“

18-metė Julija iš Donecko srities augo Jehovos liudytojų šeimoje, tačiau nebuvo pasikrikštijusi. Ji prisimena, kas vyko vieną dieną netrukus po karo pradžios: „Gulėjau ant grindų ir galvojau, kad bet kurią akimirką galiu žūti. Gatvėje, kurioje gyveno mūsų šeima, neliko nė lopinėlio, kuris nebūtų subombarduotas. Tačiau mes likome gyvi. Tuo sunkiu metu daug meldžiausi, mąsčiau apie Jehovos savybes. Su Dievu užsimezgė artimas ryšys, išnyko visos abejonės, ar turėčiau paaukoti jam savo gyvenimą. Jehova atsakė į mano maldas ir taip parodė, kad jis šalia manęs. Anksčiau tiesiog turėjau žinių apie Dievą, o dabar jį nuoširdžiai myliu.“ Liepos 23-iąją Julija pasikrikštijo.

Kilus karui, 11-metis Davidas su šeima pabėgo į Vokietiją. Nekrikštytu skelbėju jis tapo būdamas 9-erių. Broliukas pasakoja, kokių dvasinių tikslų siekia: „Myliu Jehovą ir noriu būti jo draugas, todėl nusprendžiau pasikrikštyti. Po krikšto iš džiaugsmo net apsiverkiau, nes tapau nuostabios Jehovos šeimos dalimi. Man patinka pasakoti kitiems apie Jehovą ir tai, ką jis yra numatęs žmonėms, taigi labai norėčiau tapti pionieriumi. Taip pat noriu labiau pasitarnauti broliams ir sesėms bendruomenėje, todėl tikiuosi vieną dieną tapti patarnautoju. O didžiausia mano svajonė yra tarnauti Betelyje. Apie tai svajoju nuo tada, kai apsilankiau filiale Lvive 2018 metais.“

Olena iš Kyjivo nekrikštyta skelbėja tapo 2011-aisiais. Tačiau 10 metų ji buvo neveikli. 2020-aisiais vyresnieji ją aplankė ir davė brošiūrą Grįžkite pas Jehovą. Olena pasakoja: „Vėl pradėjau studijuoti Bibliją, lankyti sueigas. Tačiau po kurio laiko nustojau. Vykstant karui mačiau, kaip Jehova atsako į mano maldas, kaip mane saugo, myli, teikia vidinės ramybės. Perbėgau į Rumuniją ir susiradau liudytojus. Brolių meilė ir rūpinimasis buvo tarsi šiltas apklotas, kuriuo Jehova mane apsiautė.“ Liepos 24-ąją Olena pasikrikštijo. Sesė sako: „Esu dėkinga Jehovai, kad buvo su manimi toks kantrus! Dabar žinau, kokie teisingi šie žodžiai: „Aš visa pajėgiu dėka to, kuris mane stiprina“ (Filipiečiams 4:13).

Toliau pateikiame 2022 m. rugpjūčio 2 d. duomenis apie mūsų bendratikius Ukrainoje. Ši statistika remiasi pranešimais, gautais iš vietinių brolių. Vis dėlto tikrieji skaičiai gali būti didesni, nes su bendratikiais kai kuriose šalies vietovėse nėra galimybės susisiekti.

• 43 bendratikiai žuvo

• 97 bendratikiai patyrė sužalojimų

• 22 568 bendratikiai paliko savo namus ir perbėgo į saugesnes vietoves

• 586 namai sugriauti

• 613 namų nukentėjo stipriai

• 1632 namai apgadinti

• 5 Karalystės salės sugriautos

• 10 Karalystės salių nukentėjo stipriai

• 37 Karalystės salės apgadintos

• Ukrainoje veikia 27 humanitarinės pagalbos komitetai (HPK)

• HPK pasirūpino, kad 53 836 bendratikiai galėtų apsistoti saugesnėse vietose

• 24 867 bendratikiai pabėgo į kitas šalis. Ten jais rūpinasi vietiniai broliai ir sesės