Dėl Ukrainoje kilusio karo namus paliko beveik 47 000 Jehovos liudytojų. Daugelis iš jų perbėgo į saugesnes vietoves pačioje šalyje ir ten bendratikiai parūpina jiems maisto, drabužių, pastogę ir kitų būtinų dalykų. Nors patys patiria finansinių sunkumų, vietiniai broliai ir sesės mielai ištiesia pagalbos ranką ir svetingai atveria savo namų duris.

Olha iš Umanės su savo vyru, kuris nėra Jehovos liudytojas, per pirmus du karo mėnesius po savo stogu priglaudė net 300 bendratikių. Daugeliui jų Olhos namai buvo tik tarpinė stotelė – pernakvoję vieną naktį, kelionę jie tęsdavo toliau. Būdavo, apie atvykstančius brolius Olhai pranešdavo vidury nakties, vos kelios minutės prieš jiems pasibeldžiant į duris. Kartą pas Olhą nakvojo net 22 broliai ir sesės. Dėl bendratikių aukojasi ir svetingumą jiems rodo ir aštuoniolikmetis Olhos sūnus Stanislavas – jis mielai užleidžia savo kambarį, o pats miega ant grindų.

„Labai džiaugiamės, kad šiuo neramiu metu galime padėti kitiems Jehovos tarnams. Jaučiamės išties laimingi“, – sako Olha.

Andrijus su žmona Liudmyla per penkias savaites savo namuose priėmė apie 200 bendratikių. Vieną naktį pas juos nakvojo net 18 žmonių. Andrijus sako: „Kaip patarė filialas, namuose turėjome maisto atsargų. Pas mus apsistojusiems bendratikiams jų užteko pusantros savaitės. Išvažiuodami kai kurie palikdavo atvirutes su pinigais – už juos nupirkdavome maisto tiems, kas atvyks vėliau. Be to, maisto parūpindavo ir humanitarinės pagalbos komitetas, taigi mes nieko nestokojome.“

Vita iš Ivano Frankivsko kovo mėnesį savo butą užleido nuo karo bėgantiems bendratikiams, o pati išėjo gyventi pas savo sesę. Vita sako: „Nemanau, kad tai yra auka. Man tai būdas parodyti bendratikiams savo meilę. Jiems padėdama jaučiuosi laiminga. Juk mes – viena šeima.“

Natalija su vyru ir dukra Habriela gyvena Ternopilyje. Prasidėjus karui visi trys neteko darbo ir jiems teko gyventi iš santaupų. Tačiau net ir tokiomis aplinkybėmis jie priėmė pas save vieną sesę su neįgalia dukra.

„Prisiminiau, ką pasakojo viena mūsų sesė iš Afrikos. Nors gyveno labai vargingai, per kongresą jų namuose apsistojo 14 bendratikių, ir nė vienas neliko alkanas“, – sako Natalija. Mūsų sesės pavyzdys paskatino ir ją kitų poreikius laikyti svarbesniais nei savo.

Nors patys patiria įvairių sunkumų, broliai ir sesės Ukrainoje kliaujasi Jehova ir kitiems rodo nuoširdų svetingumą (Romiečiams 12:13).