Broliai Petro Mozulis ir Dmytro Rozdorskis buvo vieni iš pirmųjų Jehovos liudytojų, žuvusių per karą Ukrainoje. Jų žmonos Liudmyla Mozul ir Kateryna Rozdorska šiuo sunkiu metu kliaujasi Jehova ir jaučia, kaip jis padeda netektį ištverti. Per šį karinį konfliktą, prasidėjusį 2022 m. vasario 24 d., gyvybės neteko jau 34 mūsų bendratikiai.

Petro ir Liudmyla susituokė prieš 43 metus. Jie pasikrikštijo 1994-aisiais.

Liudmyla sako: „Bendratikiai kiekvieną dieną dalijasi su manimi paguodžiančiomis mintimis. Sulaukiu labai daug skambučių. Taip pat mane iki ašarų sujaudino užuojautos laiškas nuo Ukrainos filialo.“

Petro buvo 67-eri. Jis tarnavo bendruomenės patarnautoju gestų kalbos bendruomenėje. Petro žuvo kovo 1 dieną, kai su savo šeima mėgino pabėgti iš intensyviai bombarduojamo Charkivo.

Miestas buvo apšaudomas jau kelias dienas, tačiau kovo 1-ąją virš miesto ėmė skraidyti naikintuvai ir pasipylė atakos iš oro. Mozulių šeima per pusvalandį susidėjo visus būtiniausius daiktus ir išvyko iš namų. Vienu automobiliu važiavo Petro su Liudmyla, kitu – jų sūnus Oleksijus su žmona Maryna. „Važiavome per gyvenamąjį rajoną ir prasidėjo oro ataka. Sprogimų sukeltos bangos nubloškė mūsų mašiną“, – sako Liudmyla.

Petro savo automobilį staigiai pasuko į šalį, kad išvengtų susidūrimo su Oleksijaus automobiliu. Vis dėlto jiedviem su Liudmyla sužalojimų išvengti nepavyko ir jie buvo nuvežti į ligoninę. Netrukus Petro mirė. Sprogus šrapneliui Liudmyla buvo sužalota į koją ir pilvą. Oleksijus ir Maryna sužeisti nebuvo. Apie savo vyro mirtį Liudmyla sužinojo po trijų dienų, kai ją išleido iš ligoninės.

Liudmyla sako: „Kuo daugiau mąstau, koks Jehova geras, ką jis yra numatęs ateičiai, tuo ramesnė jaučiuosi. Nė kiek neabejoju, kad naujajame pasaulyje vėl pamatysiu savo vyrą. Tos akimirkos labai laukiu.“

Dmytro ir Kateryna buvo susituokę aštuonerius metus. 2022 m. kovo 8 d. Dmytro iš darbo paskambino savo žmonai ir pasakė: „Tuoj būsiu namie.“ Tai buvo paskutiniai jo žodžiai Katerynai.

Po kelių valandų jai paskambino Dmytro bendradarbis ir pranešė, kad jos vyras užlipo ant minos ir buvo išvežtas į ligoninę. Praėjus penkioms valandoms po operacijos Dmytro mirė.

Kateryna prisimena, kaip jautėsi, kai jai buvo pranešta apie Dmytro mirtį: „Tą naktį Jehova ne tik laikė mane už rankos – jis mane nešė. Jaučiau, kad jis šalia.“

Dmytro buvo 28-eri. Jis pasikrikštijo 2006-aisiais ir vienoje bendruomenėje Donecko srityje tarnavo vyresniuoju.

Netrukus po Dmytro laidotuvių Kateryna nusprendė išvykti į saugesnę vietovę Ukrainoje. Kelionė truko 12 valandų. Sesė sako: „Sulaukiau paguodos žodžių nuo bendratikių iš įvairių Ukrainos vietovių ir kitų šalių. Jie mane apgaubė meile ir palengvino netekties skausmą.“

Ji tęsia: „Ramybę atgauti man padeda tarnyba. [...] Kai būna ypač sunku, garsiai kartoju išmoktas Biblijos eilutes, pavyzdžiui, Filipiečiams 4:6, 7.“

Jehova yra pats patikimiausias stiprybės ir paguodos šaltinis. Nė kiek neabejojame, kad jo galingos rankos ir toliau neš mūsų brangius brolius ir seses, netekusius savo artimųjų per karą Ukrainoje (Psalmyno 61:1–3).