2016 metų rugsėjo 8 dieną Ukrainos Konstitucinis Teismas pripažino teisę burtis į taikius susirinkimus be valdžios pareigūnų kišimosi. Teismas paskelbė negaliojančiu 1991 m. Ukrainos Įstatymo dėl sąžinės laisvės ir religinių organizacijų (Religijos įstatymas) straipsnį, kuriame nurodoma, kad religinės organizacijos, norėdamos surengti religinę sueigą nuomojamoje patalpoje, turi gauti valdžios leidimą. Konstitucinis Teismas pareiškė, kad toks reikalavimas pažeidžia valstybės Konstitucijoje garantuojamą laisvę burtis į taikius susirinkimus. Jehovos liudytojai Ukrainoje tokiu sprendimu labai džiaugėsi, nes iki tol, norint išsinuomoti patalpas religiniams sambūriams, jiems kildavo įvairių sunkumų.

Įsigaliojus Religijos įstatymui, šališkai nusiteikę valdžios pareigūnai juo remdamiesi anuliuodavo nuomos sutartis dėl patalpų, kuriose Jehovos liudytojai norėdavo surengti religinius sambūrius. Štai 2012-ųjų vasarą tūkstančiai šiaurės rytų Ukrainoje gyvenančių Jehovos liudytojų su nekantrumu laukė trijų dienų religinio sambūrio, turėjusio vykti Sumų mieste. Su savivaldybe buvo pasirašyta stadiono nuomos sutartis ir organizaciniai darbai jau buvo įsibėgėję. Atsižvelgdami į Konstitucijos nuostatą, apie planuojamą sambūrį liudytojai pranešė valdžiai. Likus vos mėnesiui iki renginio pradžios, Sumų miesto taryba, remdamasi Religijos įstatymu, nusprendė, kad paprasto pranešimo neužtenka. Tarybos teigimu, norėdami naudotis stadionu, liudytojai privalo tam gauti leidimą, bet jį suteikti taryba atsisakė.

Jehovos liudytojai sambūriui per trumpą laiką turėjo surasti kitą vietą. Patalpas jiems pavyko išsinuomoti Charkovo mieste, maždaug už 200 kilometrų nuo Sumų. Dėl pasikeitusios renginio vietos daugiau kaip 3500 liudytojų turėjo skubiai keisti savo planus. Nemažai jų į Charkovą vykti negalėjo dėl senyvo amžiaus ar prastos sveikatos. Kiti sambūryje dalyvauti negalėjo, nes darbdaviai neišleido iš darbo. Dar kitiems kelionė į Charkovą buvo per brangi. Po metų Sumų miesto taryba prisidengdama Religijos įstatymu vėl neleido Jehovos liudytojams rengti kongreso miesto stadione.

Jehovos liudytojų filialo, įsikūrusio Lvove, atstovas Ilja Kobelis sakė: „Sumuose atšaukti kongresai – šalyje ne vieninteliai. Yra dar keletas atvejų, kai buvo sudėtinga išsinuomoti patalpas mūsų religiniams sambūriams.“ Pavyzdžiui, 2012 metų kovo mėnesį Vinycios mieste valdžios pareigūnai nesuteikė liudytojams leidimo surengti religinį sambūrį išsinuomotoje salėje, todėl šiems teko keisti planus paskutinę minutę. Po kelių mėnesių Podolės Mohylive pareigūnai neleido bendruomenei rengti savaitinių sueigų išsinuomotame pastate, nors jame Jehovos liudytojai rinkdavosi jau trejus metus. Kadangi kitos tinkamos vietos sueigoms rengti nebuvo, bendruomenės nariai buvo priversti rinktis ankštose patalpose privačiuose namuose.

Dar visai neseniai, 2015-ųjų vasarį, Vinycios rajono valstybinė administracija apkaltino Jehovos liudytojus ne kartą pažeidus įstatymą. Administracijos teigimu, liudytojai nusižengė įstatymui, nes išsinuomotose patalpose rengė religines sueigas be leidimo. Vien pranešimo esą neužteko.

Pastaraisiais metais Jehovos liudytojai iš esmės galėjo laisvai ir netrukdomai rengti sueigas nuosavuose maldos namuose. Tačiau rengiant specialius sambūrius ar regioninius kongresus dažniausiai tenka nuomotis dideles patalpas. Pagal Ukrainos Konstituciją, religinės organizacijos turi teisę taikiems sambūriams išsinuomoti patalpas, jei iš anksto apie tai praneša tam tikroms institucijoms. I. Kobelis sakė: „Problemos šaknys buvo griežtas Religijos įstatymas, prieštaraujantis Konstitucijai – joje nereikalaujama iš valdžios gauti kokį nors leidimą. Kad nesuderinamumas būtų pašalintas, apie jį informavome Ukrainos parlamento Žmogaus teisių komisarą, dar vadinamą ombudsmenu.

Ombudsmenas rūpinasi, kad visiems Ukrainos piliečiams būtų užtikrintos šalies konstitucijoje ir įstatymuose garantuojamos teisės. Išnagrinėjęs Jehovos liudytojų patiriamus sunkumus, ombudsmenas pripažino, kad Religijos įstatymas prieštarauja Konstitucijai. Konstitucijoje užtikrinama teisė surengti religinį sambūrį išsinuomotoje patalpoje, jei valdžios pareigūnams iš anksto pateikiamas pranešimas. Tačiau pagal Religijos įstatymą religinės organizacijos sambūrius išsinuomotose patalpose gali rengti tik tuo atveju, jei bent dešimt dienų iki renginio gauna valdžios pareigūnų leidimą.

2015 metų spalio 26 dieną ombudsmeno biuras Ukrainos Konstituciniam Teismui pateikė pareiškimą, kad ginčijamas Religijos įstatymo straipsnis prieštarauja Konstitucijai. Pareiškime buvo argumentuojama, kad teisė į taikius sambūrius yra viena pagrindinių visiems piliečiams garantuojamų teisių. Pareiškime priduriama: „Valstybės turi susilaikyti nuo neteisėtų priemonių, kuriomis būtų varžoma teisė į sambūrių laisvę.“ Palaikydami ombudsmeno pareiškimą, Ukrainos Jehovos liudytojai Konstituciniam Teismui pateikė raštą, kuriame išdėstė, su kokiais sunkumais susiduria nuomodami patalpas religiniams sambūriams.

Konstitucinis Teismas 2016 metų rugsėjo 8 dienos sprendime patvirtino, kad joks įstatymas negali prieštarauti Konstitucijoje įtvirtintai teisei rinktis į taikius sambūrius, kai apie juos iš anksto pranešama valdžios pareigūnams. Teismas atsižvelgė ir į tarptautinius teisės aktus, pavyzdžiui, Europos Žmogaus teisių konvencijos 9 straipsnį, garantuojantį teisę į religijos laisvę, ir 11 straipsnį, numatantį teisę į taikius susirinkimus, kurių riboti valstybė be pagrindo neturi teisės. Teismas paskelbė, kad Konstitucijai prieštarauja 1991 m. Religijos įstatymo 21 straipsnio 5 dalis, pagal kurią religinės grupės, norėdamos išsinuomotoje patalpoje surengti viešą religinį sambūrį, pirma turi gauti valdžios pareigūnų leidimą.

Galimybė surengti religinę sueigą išsinuomotose patalpose nebepriklauso nuo valdžios pareigūnų, galėjusių savo nuožiūra leidimo sueigai nesuteikti. Dabar, kaip ir numatoma Konstitucijoje, norint išsinuomoti pastatą religiniam sambūriui, Jehovos liudytojams tereikia valdžios pareigūnus apie tai iš anksto informuoti. Jokių leidimų prašyti nebereikia.

Daugiau kaip 140 000 Ukrainos Jehovos liudytojų vardu I. Kobelis sako: „Neseniai priimtas Konstitucinio Teismo sprendimas įtvirtino teisę burtis į taikius susirinkimus. Labai džiaugiamės, kad valdžios pareigūnai nebegalės trukdyti mums nuomotis patalpų religinėms sueigoms.“