Jehovos liudytojų istorija Ukrainoje siekia dvidešimto amžiaus pradžią. Teisiškai įregistruoti jie buvo 1991-ųjų vasario 28-ąją, prieš pat Ukrainai atgaunant nepriklausomybę.

Tiek nacių, tiek sovietų režimas Jehovos liudytojams Ukrainoje buvo labai nepalankus. 1951-ųjų balandžio 8-ąją sovietų valdžia daugiau kaip 6100 liudytojų iš vakarų Ukrainos ištrėmė į Sibirą. Padėtis šiek tiek pagerėjo, kai 1965-ųjų birželį Aukščiausias Ukrainos Teismas pareiškė, kad Jehovos liudytojų literatūra yra religinė, o ne antisovietinė. Valdžia nebesuimdavo žmonių už liudytojų leidinių skaitymą, tačiau toliau kalino liudytojus už tai, kad su kitais kalbėjosi apie savo įsitikinimus. 1965 metų rugsėjį valdžia paskelbė amnestiją Jehovos liudytojams, 1951-aisiais ištremtiems į Sibirą, bet neleido jiems grįžti į savo namus. Smarkus persekiojimas tęsėsi iki devintojo dešimtmečio pradžios.

Šiandien valdžia netrukdo Jehovos liudytojams laisvai susirinkti ir dalytis savo įsitikinimais su kitais žmonėmis. Tačiau liudytojai dažnai tampa religinės neapykantos aukomis. Valdžia beveik nieko nesiima, kad apsaugotų nuo išpuolių tiek pačius liudytojus, tiek jų susirinkimų sales, be to, dauguma atvejų užpuolikai nėra patraukiami baudžiamojon atsakomybėn. Toks teisėtvarkos abejingumas ir neramumai šalies rytuose skatina nebaudžiamą elgesį ir vis didesnį smurtą Ukrainoje.