Rytų Ukrainos gyventojų kasdienybė labai niūri – žmones kausto baimė, kankina nežinomybė. Nesibaigiantys neramumai emociškai sekina ir Jehovos liudytojus. Be visa ko, jie patiria religinę diskriminaciją. Kai kurias Jehovos liudytojų susirinkimų sales užėmė ginkluoti vyrai. Liudytojams jie pasakė, kad stačiatikybė yra vienintelė pripažinta religija ir kad ketina „su šaknimis išrauti Jehovos liudytojus“ visoje rytų Ukrainoje.

Nuo 2014 metų birželio iki 2016 metų lapkričio mėnesio ginkluotų vyrų grupuotės jėga užėmė 18 susirinkimų salių ir jose įsirengė kareivines ar kitokios paskirties patalpas. Nors daugiausia salių buvo užimta konflikto įkarštyje 2014-aisiais, užgrobimai tęsiasi iki pat šiol.

2016 metų liepos 22 dienos rytą Horlivkos mieste adresu vul. Vitčyzniana 105A esančioje susirinkimų salėje vyko Jehovos liudytojų sueiga. Staiga į pastatą įsiveržė ginkluoti vyrai ir visus išvarė. Jie apieškojo pastatą ir išnešė visus baldus bei įrangą. Šis pastatas jau kartą buvo užimtas 2014 metų lapkričio 29 dieną, tačiau netrukus paliktas. Todėl liudytojai šioje salėje rinkosi ir toliau, iki pastatas liepos 22 dieną buvo vėl užimtas.

Po trijų dienų ginkluoti vyrai įsiveržė į kitą Horlivkos mieste esančią salę adresu vul. Simferopolska 9. Jie iš pastato išnešė viską, ką rado, netgi radiatorius, taip pat nuardė tvorą. Todėl bendruomenė religiniams sambūriams turėjo susirasti kitą vietą.

Kai kurios iš savo salių išvarytos bendruomenės garbinti Dievo draugėn renkasi mažomis grupėmis, kad nepatrauktų ginkluotų grupuočių dėmesio. Kiti Jehovos liudytojai keliauja į religinius sambūrius, vykstančius už konflikto zonos, nors susisiekimas yra sudėtingas, o tolimesnės kelionės kainuoja brangiau. Tie, kam amžius ar sveikata keliauti neleidžia, sueigų programos klausosi telefonu.

Rinktis garbinti Dievo nelengva ir dėl karo veiksmų bei kitų sunkumų. Jehovos liudytojų atstovas žiniasklaidai Ukrainoje Ilja Kobelis sako: „Liudytojai, kaip ir kiti netoli buferinės zonos gyvenantys žmonės, dėl dažnų susišaudymų ir sprogdinimų yra emociškai išsekę. Sukilus kainoms ir sumažėjus pajamoms, juos slegia ir ekonominiai sunkumai. Vis dėlto net ir tokiomis aplinkybėmis Jehovos liudytojai nepaliauja rinktis draugėn garbinti Dievo.“

Jehovos liudytojai džiaugiasi, kad vėl gali naudotis šešiomis susirinkimų salėmis, kurios anksčiau buvo užgrobtos. Nors pastatai buvo apgadinti, vietiniai liudytojai patys juos suremontavo ir dabar juose gali rengti religinius sambūrius. Dar viena sale kol kas naudotis neįmanoma, nes ji buvo labai stipriai nuniokota.

Viena Karalystės salė Luhansko srityje buvo užgrobta 2014 metų rugsėjį. Vėl ja naudotis liudytojai galėjo praėjus maždaug metams. Toje salėje besirenkančios bendruomenės vyresnysis Anatolijus Danko sakė: „Tokiomis aplinkybėmis džiaugiamės, kad bendruomenė mums yra tarsi šeima. Po ilgo išsiskyrimo pagaliau grįžome namo.“

Visame pasaulyje žinoma, kad Jehovos liudytojai yra politiškai neutralūs – karinių konfliktų metu nepalaiko nė vienos pusės. Ne išimtis ir liudytojai, gyvenantys rytų Ukrainoje. Jie labai laukia meto, kai kartu su šeimomis ir kitais žmonėmis gyvens taikioje aplinkoje bei galės laisvai išpažinti savo religiją.