Mūsų broliai ir sesės Venesueloje jau kuris laikas patiria daug sunkumų: šalį drasko pilietiniai neramumai, vargina ekonominė krizė, siaučia COVID-19 pandemija. Tačiau net ir tokiu nelengvu metu jie dalyvavo Jėzaus Kristaus mirties minėjime ir į šį renginį uoliai kvietė kitus.

Apūrės valstijoje, Viktorijos mieste, esančiame netoli Kolumbijos sienos, likus dviem savaitėms iki Minėjimo įvyko ginkluoti susirėmimai. Kadangi neramumai nesiliovė, visi tenykščiai skelbėjai buvo priversti bėgti į Kolumbiją. Bendratikiai iš Araukitos bendruomenės Kolumbijoje pasirūpino, kad atvykėliai galėtų prisijungti prie Minėjimo programos internetu.

Falkono valstijoje viena bendruomenė yra įsikūrusi vietovėje, kur dažnai nebūna nei mobiliojo, nei interneto ryšio. Taigi 70 bendruomenės skelbėjų Minėjimo kalbos klausėsi per nešiojamas radijo ryšio stoteles.

Viena sesė sakė: „Nors negalėjome vienas kito matyti ir apkabinti, girdėjome savo bendratikių balsus. Jautėmės taip, tarsi visi būtume kartu.“

Iki Minėjimo likus kelioms dienoms, bendruomenės ypač suaktyvino veiklą ir stengėsi į renginį pakviesti atokiose vietovėse gyvenančius žmones. Buvo išsiųsta 3000 suvirš kvietimų ir pasirūpinta, kad klausytis programos būtų galima įvairiais būdais. Mūsų bendratikių pastangos nenuėjo veltui. Štai pajūrio mieste Arajoje Minėjimo kalbos telefonu klausėsi daugiau kaip 100 žmonių.

Venesuelos filialas pasirūpino, kad Minėjimo programa būtų transliuojama per 82 radijo stotis ir 9 televizijos kanalus. Šitaip renginio klausėsi mažiausiai 8000 dalyvių. Programa buvo transliuojama ir kai kuriomis vietinėmis kalbomis, kaip antai gvahibų, pemonų, piaroa, pumių, varao, vajų ir jekuanų.

Bolivaro valstijoje, Gvasipačio mieste, broliai suorganizavo, kad 18.30 val. Minėjimo kalba būtų transliuojama per vietinę radijo stotį. Deja, toje vietovėje dažnai dingsta elektra, taigi broliai buvo nusiteikę, kad kai kuriems nepavyks išklausyti visos kalbos. Tačiau tą vakarą radijo stotyje įvyko kažkokia techninė klaida ir Minėjimo kalba eteryje buvo transliuojama daugiau kaip dešimt kartų iš eilės. Taigi norintys galėjo išklausyti visą programą iki galo. Pranešama, kad per šią stotį kalbos klausėsi daugiau nei 600 žmonių. Vienas brolis pasakė: „Regis, Jehova nenorėjo, kad kas nors praleistų šią ypatingą kalbą!“

Nors mūsų broliai ir sesės Venesueloje patiria įvairių sunkumų, jie džiaugiasi matydami, kaip Jehova palaimino jų pastangas kviesti žmones į Minėjimą ir jame dalyvauti (1 Petro 1:6, 7).