2021 m. sausio 27 d. Badeno-Viurtembergo žemės (Vokietija) parlamentas per kasmetinį Antrojo pasaulinio karo aukų minėjimą daug dėmesio skyrė Jehovos liudytojams, patyrusiems nacių puolimą. Dėl COVID-19 pandemijos renginys vyko internetu, jį žiūrėjo daugiau kaip 37 000 žmonių iš Austrijos, Nyderlandų, Šveicarijos ir Vokietijos. Paskui renginys buvo peržiūrėtas apie 78 000 kartų.

Badeno-Viurtembergo žemės parlamento pirmininkė Muterem Aras savo kalboje pasakė: „Apie Jehovos liudytojų persekiojimą turime daug informacijos, [...] tačiau ką jiems teko patirti, žino nedaug kas.“ Pirmininkė paminėjo, kad tuo tamsiu istorijos tarpsniu gyvenę Jehovos liudytojai „paliko mums sektiną pavyzdį, kaip nepalūžti, jei patiriame neapykantą, diskriminaciją ir smurtą“.

M. Aras taip pat aptarė Anos Denc, Jehovos liudytojos iš Leracho miesto, istoriją. Anos tėvai mirė koncentracijos stovykloje. Mokykloje Ana nesutiko tarti šūkio „Heil Hitler!“. Vėliau bendratikių padedama ji pabėgo į Šveicariją. Galiausiai su vyru išvyko į Jungtines Valstijas. „Ana Denc nepabūgo pasipriešinti valdžiai. Drąsos jai suteikė jos tikėjimas“, – pasakė parlamento pirmininkė.

Istorikas dr. Hansas Hesė renginio žiūrovams priminė, kad Jehovos liudytojų religija Vokietijoje buvo uždrausta 1933-iaisiais, praėjus vos dviem mėnesiams po nacių atėjimo į valdžią. H. Hesė taip pat pasakė, kad mūsų broliai „nepaisydami draudimo platino žmonėms lankstinukus ir toliau tęsė skelbimo darbą“.

H. Hesė papasakojo mūsų brolio Gustavo Štangės istoriją. Už atsisakymą atlikti karo tarnybą broliui teko stoti prieš teismą. Per teismo posėdį prokurorai jo paklausė: „Kaip būtų, jei visi apsispręstų taip, kaip tu?“ – „Iškart liautųsi karas“, – atsakė brolis.

Renginio žiūrovai taip pat klausėsi giesmės „Liudytojai, pirmyn!“ melodijos. Brolis Volframas Slupina, Vidurio Europos filialo Visuomenės informavimo skyriaus prižiūrėtojas, dalyviams papasakojo, kad šią giesmę sukūrė mūsų brolis, profesionalus muzikantas Ėrichas Frostas. Tai jis padarė 1942-aisiais, kalėdamas Zachsenhauzeno koncentracijos stovykloje. Viename interviu, kurį davė prieš keliasdešimt metų, brolis Frostas papasakojo, kad giesmę sudėjo norėdamas padrąsinti kitus kalinčius liudytojus, nes „sąlygos stovykloje buvo nepakeliamos“.

15-metis Finas Kemperis ir 13-metė jo sesė Mara, kurie irgi yra Jehovos liudytojai, paėmė interviu iš sesės Simonos Arnold Lybster. Sesė Lybster nuo pat jaunumės kentė nacių priešiškumą. Kadangi nepalaikė valdžios, sesė buvo išsiųsta į specialią perauklėjimo mokyklą. Tačiau sesės Lybster tikėjimo tokie išbandymai nepalaužė. Ji labai džiaugiasi, kad liko ištikima Dievui.

Kaip džiugu, kad šis renginys daugeliui žmonių buvo geras liudijimas apie Jehovą – galingiausią Padėjėją, kuris visada suteikia apsčiai stiprybės persekiojamiems savo tarnams (Hebrajams 13:6).