2012 metų balandį septynmetė Viviana Falkonė mokyklos direktoriui įteikė tėvų raštelį, kuriame jie prašė atleisti dukrą nuo pamokų vienai dienai. Šeima planavo dalyvauti kasmetiniame trijų dienų Jehovos liudytojų kongrese Mainco mieste. Vivianos šeimos prašymo atleisti mergaitę nuo pamokų penktadienį, pirmąją kongreso dieną, mokyklos vadovybė nepatenkino. Kadangi Vivianos tėvams dukros dvasinis ugdymas labai svarbus, į kongresą šeima vis tiek išvyko. Mokyklos vadovybės neigiamą atsakymą Vivianos tėvai apskundė Heseno žemės švietimo tarybai (toliau – Taryba). Taryba kongreso religine švente nepripažino ir skyrė tėvams administracinę baudą.

Tarybos sprendimas galėjo turėti ir tolesnių neigiamų pasekmių Vivianos tėvams. Pagal Vokietijos įstatymą, jei vaikas nedalyvauja pamokose be pateisinamos priežasties, vadinasi, tėvai nesilaiko savo įsipareigojimo leisti vaikus į mokyklą. Už tokį nusižengimą gresia piniginė bauda ar, kraštutiniais atvejais, net laisvės atėmimas. Vivianos tėvų manymu, priimdama šį sprendimą Taryba pamynė jų teisę į religijos laisvę bei teisę auginti vaiką pagal savo religinius įsitikinimus.

Vivianos tėvai Stefanas ir Eliza, siekdami užginčyti Tarybos sprendimą, kreipėsi į administracinį teismą. Jie argumentavo, kad visą dieną trunkantis religinis renginys suteikia galimybę šeimai drauge garbinti Dievą ir stiprinti savo tikėjimą. Falkoniai teigė: „Kongresai mūsų religijoje yra svarbus kasmetinis įvykis.“ a Teismas priėmė Vivianos tėvams palankų sprendimą: pripažino, kad kasmetiniai Jehovos liudytojų kongresai yra laikytini religine švente. Taryba šį sprendimą apskundė argumentuodama, kad Jehovos liudytojų kongresai negali būti laikomi religine švente, nes tai linksmi sambūriai, o ne šventadieniai, kaip kad Kalėdos, Velykos ar valstybinės šventės.

2015-ųjų liepos 27-ąją Heseno Aukštesnysis administracinis teismas paliko galioti žemesniojo teismo sprendimą. Aukštesniojo teismo teigimu, tai, ar renginys laikytinas religine švente, priklauso tik nuo tos religijos išpažinėjų pažiūrų. Teismas pastebėjo, kad Žemė neturi teisės kištis į religinius reikalus, ir pareiškė: „Kitu atveju Žemė pažeistų autonomiją, kurią bažnyčioms ir religinėms bei ideologinėms bendrijoms garantuoja Pagrindinis įstatymas [Vokietijos Konstitucija], ir savarankiškumą jų viduje.“ Žemė yra „įsipareigojusi laikytis ideologinio ir religinio neutralumo“.

Aukštesnysis teismas taip pat rėmėsi oficialia Jehovos liudytojų interneto svetaine, kurioje rašoma, kad liudytojai kongresus laiko savo religine švente. Be to, teismas teigė, jog, atmesdama Falkonių šeimos prašymą atleisti jų dukrą nuo pamokų, Taryba „pažeidė vaiko teisę į religijos laisvę, [...] taip pat tėvų teisę [...] auklėti vaikus pagal savo religiją ir ideologiją“. Teismas padarė išvadą, kad Taryba „nesilaikė Žemei privalomo neutralumo“.

Išgirdę palankų teismo sprendimą, Vivianos tėvai pasakė: „Mums, kaip ir kitiems Jehovos liudytojams, vaikų ugdymas mokykloje yra svarbus. Stengiamės, kad vaikai mėgtų mokytis. Mes taip pat labai vertiname religinį ugdymą, nes jis padeda vaikams branginti dvasinius dalykus ir palaikyti artimą ryšį su Dievu. Šitaip vaikai ugdosi meilę, supratingumą, mokosi mąstyti plačiai. Džiaugiamės palankiu teismo sprendimu.“

Arminas Piklis, Falkonių šeimos advokatas, sakė: „Šiuo sprendimu teismas pripažino, kad Jehovos liudytojų kongresai yra laikytini šventu renginiu ir kad tėvai turi teisę diegti savo vaikams religinius įsitikinimus. Leidimu nedalyvauti pamokose dėl kongreso galės pasinaudoti visi Jehovos liudytojai, tebesimokantys mokykloje. Tikiuosi, kad kitų šalių teismai, svarstydami panašius atvejus, atsižvelgs į šį sprendimą.“