Je chjota xi kotʼayason Biblia kʼoatso nga je jaʼaínle Niná, nga ño letra (יהוה) xi Tetragrámaton ʼmi, me ñato jmi kʼa faʼaitʼa je xo̱njchá xi títjon kichji xi tsʼe Escrituras Hebreoarameas (xi kʼoati Antiguo Testamento ʼmi). Tonga nʼio nkjín xi kʼoatso nga tsín jaʼaitʼa je jaʼaínle Niná je xo̱n xi títjon kichji xi tsʼe Escrituras Griegas Cristianas (xi kʼoati Nuevo Testamento ʼmi). Kʼoa yaa nroani nga me ngayeje Biblia xi sʼa tíbitjo nga likui faʼaitʼa je jaʼaínle Jeobá ya Nuevo Testamento. Kʼoa ninga kui síkʼaxki̱ testo xi tsʼe Antiguo Testamento jñani faʼaitʼa je Tetragrámaton, me tongatsʼi je xi síkʼatoya Biblia nga kui síchjén je én xi Señor tso ʼndele nga je jaʼaínle Niná sichjén.

Tonga ya Traducción del Nuevo Mundo likui kitjoxin je jaʼaínle Niná. Ya Escrituras Griegas Cristianas jao siento kao kanxjaʼaonjao kʼa faʼaitʼa je jaʼaín xi Jehová tso. Jñá tsakʼangini nga kʼoatsakʼé je xi kisikʼatoya. Kui jebi tsakʼangini: 1) Je xo̱njchá xi kjio ndʼaibi, xi én griego kichjitʼa, ali tsa ñaki kuijin xi kichjitʼa títjon je Énle Niná. Jmi mani je copia xi kjio, tonga me ngayeje nga kʼia kichji nga jekoanni jao siento nó nga kichji títjon je Énle Niná. 2) Nga kui nichxin je xi copia kiski kisikʼantjaiya je Tetragrámaton kʼoa kui tsakatíongajaole je én xi Kýrios tso xi “Señor” sʼin tsoyanile nga én griego, kʼoa tsa maije̱, kui kisichjén je xo̱n xi kjio nga kʼia xi tokʼoa jetsʼantjaiya.

Je Comité xi kisikʼatoya je Biblia Nuevo Mundo kʼoakitso nga ʼyale nga jaʼaitʼa je Tetragrámaton ya xo̱njchá xi títjon kichji nga én griego kʼoa nga tjío choa̱ xi bakó jebi. Kataʼyala choa̱ jebi:

• Kʼianga tsakatio Jesús kao pastrole, je xo̱n xi kjio xi tsʼe Escrituras Hebreoarameas jaʼaitʼa je Tetragrámaton jotjín kʼa jaʼaitʼa je xo̱njchá xi títjon kichji. Xi tʼatsʼe jebi, toje kʼoasʼin ʼyale tsakai, tonga kʼiaa ngisa tsaʼyale kʼianga koansjai ya ʼnde jñani Qumrán ʼmi je xo̱njchá xi tsʼe Escrituras Hebreoarameas xi kichji nga siglo 1.

• Kʼianga tsakatio Jesús kao pastrole, je Escrituras Hebreoarameas xi én griego jaʼatoya kʼoati jaʼaitʼa je Tetragrámaton. Siento nó nga kʼoasʼin kisikjaʼaitsjen je chjota xi kotʼayason Biblia nga je Tetragrámaton likui jña jaʼaitʼa ya Septuaginta (je  Antiguo Testamento xi én griego jaʼatoya). Tonga kʼianga siglo 20, koansjai chxʼoále Biblia jebi xi tokʼoa jekijna nichxinle Jesús. Je xo̱njchá xi koansjai, kao letra xi én hebreo kichjini jaʼaitʼa je jaʼaínle Niná. Jebi kui xi tsakakó nga nichxinle Jesús jaʼaitʼa je jaʼaínle Niná ya Escrituras Hebreoarameas xi én griego jaʼatoya. Tonga je xo̱njchá xi Códice Vaticano kao xi Códice Sinaítico ʼmi xi tsʼe Septuaginta, xi kʼiala kichji nga jejan siento nó jaʼato nga tsakatio pastro, alikui faʼaitʼa je jaʼaínle Niná ya libro xi tsʼe Génesis saʼnda Malaquías (jña faʼaitʼa tsakai je xo̱njchá xi títjon kjio). Kʼoa kuinga je Biblia xi koanchjén nga kʼia alikui faʼaitʼa je jaʼaínle Niná ya Nuevo Testamento, josʼin jaʼaitʼa je xo̱n xi títjon kichji nga én griego.

  Je Jesús kʼoakitsokixi: “Jaʼainía kao jaʼaínle Nʼaina”. Kʼoa ñaki kʼoakitso nga kao “jaʼaínle Nʼai[le]” kʼoakisʼin je xá xi kisʼin

• Je Escrituras Griegas Cristianas tsoya kʼianga je Jesús kjitʼaa kisikʼaxki̱ je jaʼaínle Niná kʼoa kitsoyale je chjota (Juan 12:28; 17:11, 12). Je Jesús kʼoakitsokixi: “Jaʼainía kao jaʼaínle Nʼaina”. Kʼoa ñaki kʼoakitso nga kao “jaʼaínle Nʼai[le]” kʼoakisʼin je xá xi kisʼin (Juan 5:43; 10:25).

• Mani nga je Escrituras Griegas Cristianas kʼoati tʼatsʼe Niná jaʼaini joni tsa je Escrituras Hebreoarameas, likuijin jokoa̱nni nga toxijña likui tikjoaʼaítʼani je jaʼaínle Niná. Kʼianga siglo 1, je chjotale Jesús xi Santiago tsakʼin i kitsole je chjotajchínga xi tjío ya Jerusalén: “Je Symeón kʼoasʼin kabʼéyanajmíyeje jósʼin kiskoejin títjon Niná ya jinle naxinandá jngo naxinandá xi jaʼaínle kʼoa̱” (Hechos 15:14, TNM). Tsa kʼialani nga tsín ʼya xi tsabe kʼoa tsín ʼya xi kisichjén je jaʼaínle Niná kʼianga siglo 1, toxitsjoajin nga kʼoakitso je Santiago.

• Ya Escrituras Griegas Cristianas faʼaitʼa je jaʼaínle Niná nga tochoa én. Je jaʼaínle Niná yaa tíjnajin je én xi aleluya sʼin faʼaitʼa kʼa Biblia ya Apocalipsis 19:1, 3, 4, 6. Én jebi yaa nroani jngo én hebreo xi “chʼa̱sjengʼao je Jah” sʼin tsoyanile. Nga “Jah” tso tikuini nga Jeobá bixoán, tokui nga machoaya. Xi ijngosani, nʼio nkjín jaʼaín xi faʼaitʼa ya Escrituras Griegas Cristianas xi ya nroani jaʼaínle Niná. Kʼoa tojo tso kʼa je xo̱n xi kjio, je jaʼaínle Jesús isʼin tsoyanile: “Jé Jeobá xi bʼasjentjai”.

• Kjio je xo̱njchá xi kiski chjota judío jñani tsoya nga je chjotale Cristo xi judío kitjenni kisichjén je jaʼaínle Niná kʼianga xo̱n kiski. Je xo̱n xi Tosefta ʼmi, kjoatéxoma xi to chjota tsakʼénda  nga chrianle nó 300, faʼaitʼa josikao chjota judío je xo̱n xi kiski chjotale Cristo tsa kʼialani kuiti̱ jñani kjio xo̱n jebi kʼianga xoto, itso: “[Je Evangelio] kao librole chjota sectario [tsakui nichxin je chjotale Cristo xi judío kitjenni] toyaa katasatío nga katatí jñani kjio, kʼoa nga katatí je jaʼaínle Niná xi faʼaitʼa”. Je xo̱n jebi kʼoatsosa nga je chjota rabíno xi losí el Galileo tsakʼin, xi kʼia tsakʼejna nga tosʼa tífitsʼia siglo 2, kʼoakitso jonikao je xo̱n xi kiski chjotale Cristo tsa kʼialani kuiti̱ jñani kjio nga toxkia nichxin, itso: “Bichaʼnyo jñani faʼaitʼa je jaʼaínle Niná kʼoa sʼeñe, kʼoa toyaa tí ngayeje xo̱n”.

•   Tjínkʼa je xi kotʼayason Biblia xi kʼoatso nga jaʼaitʼa je jaʼaínle Niná ya Escrituras Griegas Cristianas je testo xi ya kitjoénile ya Escrituras Hebreoarameas. Je libro xi The Anchor Bible Dictionary ʼmi, ya jñani tso “El Tetragrámaton en el Nuevo Testamento”, itso: “ʼYale nga ya Nuevo Testamento jaʼaitʼa je Tetragrámaton (je jaʼaínle Niná, Yahweh), tsa tokʼa kʼoa tsa ngayejeje̱ testo xi ya kitjoénile Antiguo Testamento”. Kʼoa je chjota xi George Howard ʼmi itso: “Mani nga tojo kichjitʼa je Tetragrámaton kʼianga kichji copia xi tsʼe Biblia [Septuaginta] xi én griego kichjini, je Biblia xi kisichjén je chjotale Cristo  kʼianga siglo 1, kuinga kʼoabixónsíñá nga je xi kiski Nuevo Testamento alikuijin kisichajin je Tetragrámaton kʼianga kui kisikʼaxki̱ testo xi tsʼe [Antiguo Testamento]”.

• Tjío chjota xi nʼio ʼyale xi kisikʼatoya Biblia xi kisichjén je jaʼaínle Niná kʼianga kisikʼatoya je Escrituras Griegas Cristianas. Kataʼyala kʼaa chjota jebi. Tjínkʼa xi kʼia tsakʼasje je Biblia xi kisikʼatoya nga kjesa bitjojin je Traducción del Nuevo Mundo: kʼianga én alemán, Dominikus von Brentano (Die heilige Schrift des neuen Testaments, 1791); kʼianga én francés, André Chouraqui (Bible de Chouraqui, 1985); kʼianga én inglés, Benjamin Wilson (The Emphatic Diaglott, 1864), kʼoa nga én portugués, Manuel Fernandes de Santanna (O Evangelho Segundo S. Mattheus, 1909). Nga én kastía, je xi Pablo Besson tsakʼin kui kisichjén je jaʼaín xi Jehová tso ya Lucas 2:15 kao Judas 14 (El Nuevo Testamento, 1919). Kʼoa ts’ato jngo siento nota xi kʼoati tsakʼétʼa jñani tsakui nichxin jaʼaitʼa je jaʼaínle Niná ya xo̱njchá xi títjon kichji. Kʼoa nga koanskanni jaonla Biblia xi tsʼe Nuevo Testamento kitjo jñani isʼin faʼaitʼa je jaʼaínle Niná: Yahvé, Yahweh kao YHWH, jolani je Evangelio: mensaje de felicidad (1969) kao Los Hechos, las  Cartas y el Apocalipsis (1973). Nga jao jebi je tsakʼasje Hermenegildo Zanuso. Kʼoati kijna je Biblia Peshitta en Español (2006), xi tsakʼasje je Instituto Cultural Álef kao Tau.

• Tsʼatola jngo siento én kjio je Biblia xi tsʼe Escrituras Griegas Cristianas jñani faʼaitʼa je jaʼaínle Niná. Nʼio nkjín én xi nokjoa ya África, América, Asia, Europa kao ʼnde xi tjíojin ya ndáchikon Pacífico xi kjitʼa síchjén je jaʼaínle Niná (chótsenlai ngayeje én xi faʼaitʼa ya pájina 12 kao 13). Je xi kui én kisikʼatoya je Escrituras Griegas Cristianas tsakʼétʼaa jaʼaínle Niná kʼoa me mangóson anni kʼoakisʼinni tojoná jekabixoán. Jñá kʼanile én jñani kisʼetʼa je jaʼaínle Niná ya Biblia. Tobʼelañá, nga nó 1999 jngo Biblia kitjo nga én rotumano. Ñachanjin bersíkulo mani jñani faʼaitʼa je jaʼaín xi Jihova tso kʼoa ñachantejngo kʼa faʼaitʼa. Kʼoa nga nó 1989, jngo Biblia kitjo je én xi nokjoa ya Indonesia xi batako toba ʼmi. Biblia jebi jngo siento kao te kʼa faʼaitʼa je xi Jahowa tso.

Tojosísʼin tiʼyaa tjín anni nga kʼoasʼin kisʼetʼa ngindiani je jaʼaínle Niná ya Escrituras Griegas Cristianas, nga Jehová ʼmi. Kʼoa kui xi kisʼin je xi kisikʼatoya je Traducción del Nuevo Mundo. Nʼio bexkón je jaʼaínle Niná kʼoa kʼoati be nga xkón tíjna tsa jme xi kjoaʼaxinle Énle Niná xi títjon kichji (Apocalipsis 22:18, 19).