A koaanli kʼoasí jme xi kjonangi i̱bi xi ya yʼangini je Xo̱n xi Bájinkonná xi tsʼe nó 2024.

Jmé choa̱ xi bʼéjnaná Jeobá josʼin tjínnele jchatokoán je yánchjín.

Je Jeobá alikui bʼasjengi je yánchjín kʼoa ali tojejin xi xʼin xi bechjí. Nrʼoéle kʼianga bʼétsʼoa, kuenta sʼín jme kjoa xi faʼatojin, majinle josatío kon kʼoa be nga kuitjosonle je xá xi tsjoále (w24.01, página 15, 16).

Jósʼin si̱tjosoán jme xi tso Efesios 5:​7, nga i̱tso: “Ali yajin ñatje̱n maíkao nga je”.

Je Pablo kʼoakitso nga tsín koa̱n ya kjoájtaa chjota xi tsín sítjoson kjoatéxomale Niná. Kʼoa tsín tojejin chjota xi fayajtaa xi koa̱nle sikʼantjaiya kjoafaʼaitsjenná, kʼoati koa̱nle sikʼantjaiya kjoafaʼaitsjenná jme xi faʼaitʼa ya redes sociales (w24.03, página 22, 23).

Jmé énni xi tsín koa̱n si̱siaan.

Tsa kje básjaiyajin tsa kʼoatjín jme xi sikasénná jngo ndsʼee, tsa jngo correo kjoaʼaíná tonga tsa tsín ʼyaxkoaan xi kui tísíkasénná kʼoa tsa jngo chjota xi nda kjuinrʼoé Énle Niná tonga tsa jéni xi yátsʼi̱n basénle Jeobá (w24.04, página 12).

Jmé xi ʼyaa kʼoa jmé xi tsín ʼyaa tʼatsʼe josʼin kʼoendajinle kjoa Jeobá je rey Salomón kao chjota xi Sodoma kao Gomorra tsʼe kʼoa kao xi kʼien nga jaʼai Jtsínʼio.

Alikui ʼyaa tsa tondiaa kisikjeson Jeobá chjota jebi, xi ʼyaa kuinga nʼio tjínle kjoamatokon kʼoa be jokjoantjínni kjoa (w24.05, página 3, 4).

Jmé xi bakóyaná nga ya mangóson Jeobá jngo “Na̱xi̱” (Deut. 32:4).

Je Jeobá síkuindaná kʼianga kjoa bitjatojiaan, sítjoson jmeni xi tso, alikui bʼantjaiya jokjoan kʼoa tsín síkʼantjaiya jmeni xi tjínndajinle (w24.06, página 26-28).

Jósʼiaan nga koa̱nnganá tsa xin jtín koanngián.

Je Jeobá si̱nʼiotʼaa, nga̱ jé koasenkaoná tojosʼin tsakasenkao choʼndale nichxin kjoatse. Tsín si̱ngósonkoaa je jtín jña tsakiyoaa kao jña tiyoaa ndʼai. Kʼoainganʼioá ya jtín jñani kuichoaa kʼoa si̱miyoaa je ndsʼee (w24.07, página 26-28).

Jmé xi bakóyaná nga jan choa̱ xi kinchja̱ni Jesús ya capítulo 25 xi tsʼe Mateo.

Je choa̱ xi tʼatsʼe barré kao tindso kui tsoyaná nga tjínnele koakoá nga kixi maa. Je choa̱ xi tsʼe te yánchjínxo̱ngó kui tsoyaná nga tjínnele kuiyondaa kʼoa tjenyatokon kuiyoaa. Kʼoa kʼianga kui kinchja̱ni Jesús je tao̱n xi talento ʼmi, kui bakóyaná nga nʼio nda si̱xá (w24.09, página 20-24).

Jókji ngʼa koan je xjáo xi kisasejnajchxo xo̱ntjoale yo̱ngo̱ xi tsakʼénda Salomón.

Tjínkʼa xo̱njchá xi kʼoatso ya 2 Crónicas 3:4 nga “120 xkó” ngʼa koan. Kuijin xi tsonile nga 53 metro ngʼa koan je xjáo. Tonga kʼoati tjínkʼa xo̱njchá xi “20 xkó” tso, xi tsonile, nga 9 metro ngʼa koan je xjáo. Nga 20 xkó tso, mangóson jokji tejin koan je xjáole yo̱ngo̱ xi tsakʼénda Salomón (w24.10, página 31).

Jmé xi tsoyanile nga kʼoatso Biblia nga “tojngo chjoón katasʼele” je xi siervo ministerial ma (1 Tim. 3:12).

Tjínnele nga tojngo koa̱n chjoónle tsa jechixan, alikui koa̱n nga sichajngi kʼoa tsín koa̱n nga si sikao xi kjaʼaí yánchjín (w24.11, página 19).

Jósʼin ʼyañá nga tsín tsakui kinchja̱ni Jesús ya Juan 6:53 nga tsakjenkao chjotatjenngile.

Je Jesús kʼoakitso ya Juan 6:53 nga koa̱n chi̱ne yaole kʼoa koa̱n sʼio je njínle. Kʼiaa nga nó 32 kʼoakitso én jebi ya Galilea kʼoa jé xokitsole chjota judío xi kje makjainjinle xi tʼatsʼe. Ñanó koanskanni, kʼianga tsakjenkao chjotatjenngile ya Jerusalén jé tsakjákaonajmí je xi ya koatexomakao ya ngʼajmi (w24.12, página 10, 11).