KʼIANGA nó 1970, jngo jtín mani je chjotachjine xi jngo xo̱njchá xi jekoankixo̱n koansjaile ya naxinandá Ein Gedi (Israel), ya chrian mar Muerto. Kʼiaa koansjaile nga tjíobaʼngi ya jñani kisʼejna jngo ndʼia sinagoga, xi tsakui nichxin kʼia kití nga siglo 6. Kʼoa tsín josʼin koan koanxkiani rollo jebi nga̱ ñaki koankixo̱n. Kʼoa tsín ma chjojndáya nga̱ to xobaa. Tonga jósʼin kichjojndáyani rollo jebi. Kui koanchjén xi escaneo 3D ʼmi kʼoa jngo programa xi tsʼe computadora xi kui sén jebi kotʼa.

Josʼin kichotʼa kui bakó nga kui tjítʼa choa jmeni xi tso je Biblia. Kui faʼaitʼa kʼa je versículo xi fitsʼiani je libro xi tsʼe Levítico. Kʼoa yaa faʼaitʼa je xi ño letra xi kichjini je jaʼaínle Niná nga én hebreo. Tsakui nichxin kʼia saʼnda kijnani nga siglo 1 kʼoa tsa saʼnda siglo 4. Rollo jebi kui xi ngisasa nʼio jchá xi koansjai xi én hebreo faʼaitʼa saʼnda nga koansjai je Rollos del mar Muerto ya Qumrán. Je chjota xi Gil Zohar ʼmi itso xi kiski ya periódico The Jerusalem Post: “Nga koan kichotʼa jmeni xi tso chxʼoále libro xi tsʼe Levítico xi koansjai ya Ein Gedi, jngo jmi nó tjínle saʼnda nga kichotʼa jmeni xi tso je Rollos del mar Muerto (xi 2,000 nó tjínle, nga̱ kʼiaa saʼnda kijnani nga to jetífikjetʼa nga tísʼenda je xi majaoni yo̱ngo̱) kao je Códice de Alepo (xi kʼia kichji nga siglo 10)”. Je chjotachjine kʼoatso nga je xo̱njchá xi koan kichotʼa jmeni xi tso kui bakó nga je texto xi tsʼe Torá “alikui jme xi tíbʼantjaiya jokji jmi nó jetífaʼato ninga sakʼoa tsínkjoan kʼoasʼin kisikʼatoya je xi kiski”.