Nëjkx parë xyʼixët diʼib tmëminy

Nëjkx mä myiny tukëʼëyë titulo

Diˈib nääk të nyayajtëwëdë

Diˈib nääk të nyayajtëwëdë

¿Pën yajtijp “Gog diˈib tsoˈomp Magog” diˈib yajmaytyakp mä Ezequiel?

Ko Biiblyë tmaytyaˈagyë “Gog diˈib tsoˈomp Magog”, jeky të yajnimaytyaˈaky mä ëxpëjkpajn ko yëˈë duˈun yajtijpë Satanás, ets ko ja duˈun yajxëëmooy ko yaˈëxkejxy tsäjpotm. ¿Tiko duˈun të yajnimaytyaˈaky? Yëˈko mä Biiblyë jyënaˈany ko Satanás yëˈë diˈib nyibëdëˈëgaambyë Jyobaa kyäjpn abëtsemy nyaxwinyëdë (Diˈibʉ Jatanʉp 12:1-17). Päätyë nety yajjaygyukë ko Gog yëˈë jatuˈugë Satanásë xyëë.

Per tyam kyaj duˈun nyekyyajjaygyukë, min nˈokˈijxëm tiko. Ko Biiblyë tmaytyaˈaky kyutëgoyaˈanyë Gog, ta Jyobaa jyënany: “Ngeyakaambyëts mijts ets mwintsuˈutsëdët tukëˈëyë joon jëyujk diˈib tsuˈtsp, etsë awäˈän jëyujk diˈib aamyoty ujtsoty” (Ezequiel 39:4). Ets ok, ta Jyobaa jyënaˈany: “Mä tadë xëë nmoˈoyaˈanyëtsë Gog tuˈugë jyut mä nyaxtëkët jam Israel” (Ezequiel 39:11). Per ¿wiˈix mbäädë Satanás nyaxtëkë pën yëˈë tuˈugë anklës, ets wiˈix mbäät tsyuˈutsyëty ja joon jëyujk? Biiblyë nan nyigajpxypy ko Satanás yajtsumäˈäny tuk mil jëmëjt. Kyaj tsyuˈutsäˈänyëtyë joon jëyujk ets nan kyaj nyaxtëkëyaˈany (Diˈibʉ Jatanʉp 20:1, 2).

Ko yˈabatët tuk mil jëmëjt, ta jatëgokë Satanás yajnasmatsëyaˈany ets “nëjx twinˈëëny tëgekyë naxwinyëdë, ja Gook naxwinyëdë esë Magook naxwinyëdë” ets tyuˈukmukäˈändë parë tsyiptunäˈändë (Diˈibʉ Jatanʉp 20:8). Pën yëˈë Satanás yajtijp Gog, ¿mbäät këˈëm nyaywyinˈëënyëty? Kyaj. Tyäˈädë yëˈë xytyukˈijxëm ko Satanás kyaj yëˈë yajtijy Gog diˈib yajmaytyakp mä Ezequiel ets mä Diˈibʉ Jatanʉp.

Pääty, ¿pën yajtijp Gog diˈib tsoˈomp Magog? Tsojkëp nˈëxpëjkëmë Biiblyë parë nnijäˈäwëm pën duˈun yajtijp diˈib nyibëdëˈëgaambyë Diosë kyäjpn. Biiblyë myaytyakypy ko tnibëdëˈëgäˈändë Diosë kyäjpn, yëˈë Gog diˈib tsoˈomp Magog, “ja rey diˈib anikëjxytsyoo wëˈëmp” ets “ja naxwinyëdë ryeyëty” (Ezequiel 38:2, 10-13; Daniel 11:40, 44, 45; Diˈibʉ Jatanʉp 17:14; 19:19). Tëgëk pëkyë xyëë yajmoˈoy, per jeˈeyë tuˈuk tˈandijy. ¿Tiko duˈun njënäˈänëm? Yëˈko Biiblyë jyënaˈany ko tyuˈukmukäˈäny tukëˈëyë ja nax käjpn parë tnibëdëˈëgäˈändë Diosë kyäjpn diˈib yajtsondäˈägaampy ja Armajedon (Diˈibʉ Jatanʉp 16:14, 16).

Ko nˈijxkijpxyëm tukëˈëyë tekstë mä tnimaytyaˈaky ko Diosë kyäjpn yajnibëdëˈëgäˈäny, ta njaygyujkëm ko Satanás kyaj yëˈë yajtijy Gog diˈib tsoˈomp Magog, yëˈë duˈun yajtijp tuk grupë nasiongëty. ¿Yëˈëdaa tyäˈädë grupë nigëbäjkˈatanëp “ja rey diˈib anikëjxytsyoo wëˈëmp”? Kyaj yajxon yajnijawë. Per duˈun yajjaygyukëyaˈany ko Jyobaa tˈanëëmë Gog: “Mtsonäˈäny mä mlugäär, diˈib wëˈëmp jantsy jagam anikëjxytsyoo, mijts mët nimayë käjpn, niˈamukë yëˈëjëty ak kuääygyëjxy yˈuˈunyëdë, tëgoy myayjyaˈay, may tsyiptuumbë” (Ezequiel 38:6, 15).

Ja kugajpxy Daniel nan ojts duˈun tnimaytyaˈaky ja rey diˈib anikëjxytsyoo wëˈëmp: “Nijäˈtanëbë ayuk diˈib tsoˈomp anikëjxytsyoo ets mätsoo xëë pyëtsëmy ets yëˈë myëjotmaybyäädaampy, ta tnitsoonäˈäny jantsy awäˈän parë dyajjëjptëgoyaˈany ets jantsy nimay dyajkutëgoyaˈany. Ets nyaynyikojäˈänëdë extëmë rey, mä wyeˈemy ja mëj mejny ets ja wäˈäts kopk diˈib të tsyujtëkë; ets këˈëm jyäˈtäˈäny mä kyutëgoyaˈany, ets nipën kyapudëkëyaˈanyëty” (Daniel 11:44, 45). Extëmë Daniel tnimaytyakyë Gog nanduˈunë Ezequiel tnimaytyaky (Ezequiel 38:8-12, 16).

¿Ti tunan jatanëp ko nety të yajnibëdëˈëgyë Diosë kyäjpn? Daniel 12:1 jyënaˈany: “Mä tadë tiempë Miguel [Jesukristë] tyënääyëˈëgäˈäny [mä Armajedon], ja mëj wintsën diˈib nyadënaapy [desde 1914] ja mnax mgäjpn. Ets tuk tiempë myinäˈäny ja mëk ayoˈon diˈib ninäˈänëm duˈun kyatuny kyajatyëty mä juˈunëm tsyondakyë nax käjpn axtë mä tadë tiempë. Ets mä tadë tiempë kyaˈagäˈäny ja mnax mgäjpn, niˈamukë diˈib të yajjääybyety mä ja liibrë”. Extëmë tyäˈädë tekstë jyënaˈany, nanduˈun jyënaˈany mä Diˈibʉ Jatanʉp 19:11-21, mä tnigajpxy ti Jesus tyunaampy ko nety yajnibëdëˈëgyë Diosë kyäjpn.

Ets ¿pënë net yajtijp Gog ets Magog diˈib yajmaytyakp mä Diˈibʉ Jatanʉp 20:8? Yëˈë niˈamukë jäˈäy diˈib nyibëdëˈëgaambyë Jyobaa etsë kyäjpn ko nety jyëjpkëjxnë ja tuk mil jëmëjtpë. Yëˈëjëty nanduˈun tˈaxëkˈixäˈändë ja Diosë kyäjpn extëmë Gog diˈib tsoˈomp Magog. Per nanduˈun nëjkx yajkutëgoyäˈänëdë Dios extëmë nety të dyajkutëgoy mä Armajedon ja Gog diˈib tsoˈomp Magog (Diˈibʉ Jatanʉp 19:20, 21; 20:9). Pääty oy ko nanduˈun yajtijtë Gog ets Magog niˈamukë diˈib nyibëdëˈëgandëbë Dios ko nety kyaˈpxy ja tuk mil jëmëjtpë.

Jyobaa tyestiigëty nmëjpëjtakëm ko ngäjpxëmë Biiblyë. Pääty listë nˈijtëm parë ok njaygyukëyäˈänëm pën yajtijp “ja rey diˈib anikëjxytsyoo wëˈëmp”. Kyaj nnijäˈäwëm pën diˈib nyiwintsënˈataampy ko nety ja Gog diˈib tsoˈomp Magog xynyibëdëˈkëm, per ijtëm seguurë ko kyaj myadäˈägäˈändë ets ko kutëgoyandëp. Ets ko Jesukristë, yëˈë xyajnitsoˈogäˈänëm parë näjxëm mä ja jembyë jukyˈäjtën mä jyamˈatäˈäny ja agujkˈäjt jotkujkˈäjtën (Diˈibʉ Jatanʉp 7:14-17).